TVK

    Vilma Gabrieliūtė. Lygių galimybių tarnyba  

    Savivaldybių tarybų rinkimai sugriovė mitą „moterų neišrenka, nes jos pačios neina į politiką“

    „Moterų neišrenka, nes jos pačios neina į politiką“, – analizuojant ką tik įvykusius rinkimus, ši dažnai viešumoje išsakoma visuomenės nuomonė nepasiteisino. Galutiniai rezultatai rodo, kad į savivaldybių tarybas vyrai ir moterys kandidatavo apylygiai – iš viso 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų. Lemiami balsai pasiskirstė mažiau proporcingai: į tarybas išrinkta 67 proc. vyrų ir 33 proc. moterų.


    Rinkimuose dalyvavusių moterų patirtis: kas vyrams atleidžiama, moterims – ne


    Į Tauragės rajono savivaldybės tarybą trečiai kadencijai išrinkta teisininkė Rita Grigalienė pasakoja, kad moterims politikoje vis dar keliami aukštesni reikalavimai, nei vyrams.

    „Iš moters tikimasi daugiau pastangų: nuolat įrodinėti, kad ji išmano temą, apie kurią kalba, nes tam tikrose srityse stereotipiškai daroma prielaida, kad moteris supranta mažiau. Tikimasi, kad moteris dirbs ne 100 proc., o 150 proc., neturės asmeninio gyvenimo ir šeimos, nedarys klaidų. Jeigu moteris problemų sprendime dažnai mato socialinį kontekstą ir gina, vadinkime, silpnesniuosius, dažnai į tai yra numojama ranka „ir vėl ji su savo nesąmonėmis“, kai tą patį pasiūlantis vyras matomas kaip atjaučiantis gelbėtojas. Tai labai gajūs stereotipai, juos sunku „išaugti“. Nepaisant to, apie tai reikia kalbėti. Kol nepasikeis kelios kartos, tol ir politikoje lygios teisės bus tik pavadinimas šūkyje“, – teigia R. Grigalienė.
    Anot jos, žmonės dar nepasitiki moterimis politikoje.

    „Girdėjau ir tokių gyventojų komentarų, paremtų stereotipais „ai, ką čia moteris atėjusi padarys“. O moterys politikoje gali daug daugiau ir geriau padaryti dėl savo krašto žmonių, nes į problemų sprendimą žiūri kompleksiškai, tik reikia suteikti joms šansą“, – sako R. Grigalienė.

    Elektrėnų savivaldybės tarybos narė Jūratė Balčiūnaitė pirmą kartą į tarybą kandidatavo ir buvo išrinkta 2019 metais.

    „Man buvo 37-eri metai, ištisai sulaukdavau kritikos iš oponentų, kad esu per jauna. Be mano amžiaus, jiems kliuvo ir mano maži vaikai. Socialiniuose tinkluose nuolat sulaukdavau komentarų, kad moteriai priklauso „prie puodų ir vaikų sėdėti, o ne į politiką eiti“. Dalyvaudama debatuose vis atsidurdavau viena moteris tarp daugybės vyresnio amžiaus ilgamečių politikų vyrų – iš jų sklisdavo toks nusistatymas, kad net patalpoje nejauku būti, jausdavausi kaip šviežia mėsa sudorojimui“, – pasakoja J. Balčiūnaitė.

    Šiemet ji išrinkta į Elektrėnų savivaldybės tarybą antrai kadencijai.

    „Po vienos kadencijos darbo jau užsitarnavau reputaciją ir šiemet rinkimuose seksistinės kritikos nebepatyriau“, – sako tarybos narė.

    Jos akimis, moterys drąsiai ir noriai eina į politiką, tačiau koją joms pakiša tai, kaip sudaromi sąrašai.

    „Kiek moterų yra pirmame 5-tuke arba 10-tuke? Mažuma. Nes patys partijų nariai yra labiau linkę balsuoti už vyrus. Dar gajus įsivaizdavimas, kad politikas turi būti aukštas ir gražus – stotingas plačių pečių vyras, kuris mumis visais pasirūpins“, – šaržuoja J. Balčiūnaitė.


    20-tyje savivaldybių moterų kandidatavo daugiau nei vyrų


    Lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pastebi, kad rinkimų metu žmonės dažnai išsamiai nepasidomi kandidatėmis, galbūt net nesąmoningai pasirenka balsuoti už vyrus: „Aplinka labai smarkiai sąlygoja tai, kad mes lyderystę, sprendimų priėmimą siejame su vyriškumu. Nuo mažens pasakose, filmuose matome berniukus ir vyrus, kurie užima lyderių pozicijas, vyriški personažai filmuose ir kalba 2-3 kartus daugiau, taip suponuojant, kad būtent vyrai yra tie, kurie turi ką pasakyti. Mergaitėms keliame kitus reikalavimus, siejame jų gyvenimus su privačia sritimi. Tai gali lemti, kad ir politinius postus labiau įsivaizduojame kaip tinkamus vyrams. O tai didžiulis praradimas, ne tik dėl iššvaistytų išteklių, nes moterys yra tos, kurios dažniau įgyja aukštąjį išsilavinimą, bet ir dėl sprendžiamų klausimų kokybės – kai valdybose ir tarybose yra mažai moterų, socialiniai ir sveikatos klausimai dažnai tampa ne prioritetiniai.“

    Tarybų rinkimuose 20-tyje savivaldybių iš 60-ties moterų kandidatavo daugiau nei vyrų. Tai Akmenės rajonas, Birštonas, Joniškio rajonas, Jurbarko rajonas, Kazlų Rūda, Kelmės rajonas, Kupiškio rajonas, Mažeikių rajonas, Pagėgiai, Panevėžys, Pasvalio rajonas, Rietavas, Rokiškio rajonas, Skuodo rajonas, Šalčininkų rajonas, Šiaulių rajonas, Širvintų rajonas, Švenčionių rajonas, Visaginas ir Zarasų rajonas. Varėnos rajone vyrų ir moterų kandidatavo po lygiai. Savivaldybių, kuriose į tarybas išrinkta daugiau moterų, nei vyrų – nėra.

    Dėl įvairesnio atstovavimo laimės visa vietos bendruomenė


    R.Grigalienė ir J. Balčiūnaitė teigia, kad savivaldybių tarybose būtinai reikia įvairesnio atstovavimo ne tik pagal lytį, bet ir pagal amžių, – skirtingi žmonės gali geriau atsižvelgti į įvairius gyventojų poreikius.

    „Moterys į problemas žiūri plačiau ir apgalvoja kiekvieną smulkmeną. Pavyzdžiui, atidaro centre turgų ir nepagalvoja apie turėklus žmonėms su negalia ar vyresnio amžiaus žmonėms. Kaime žmonės labai sensta, tačiau plėsti socialinių paslaugų neskubama. Nuo kitų metų turime būti pasiruošę įtraukiajam ugdymui, tačiau kol kas net neturime strategijų, kaip pritraukti mokytojus ir socialinius pedagogus. Tauragėje galvojame apie areną, bet pirmiausia reikia sutvarkytų stadionų ir mokyklų sporto salių, nes vaikų fizinis užimtumas drastiškai mažėja. Visa tai reikia matyti ir spręsti kompleksiškiau, paslaugas priartinti prie žmonių“, – vardina Tauragės rajono tarybos narė.

    Pasak jos, pagrindinis reikalavimas visiems politikams turėtų būti „mylėti žmones ir norėti dirbti žmonių labui“.

    J.Balčiūnaitė taip pat pastebi, kad savivaldybės tarybos nariams būtinas platus požiūris, be jo yra sunku įsigilinti į skirtingų gyventojų grupių problemas.

    „Kolegoms vyrams nekyla problemų, jei tarybos posėdis turi baigtis 17 val., bet užsitęsia, nes vaikus iš darželių pasiima moterys. Kelis kartus net esu atsivedusi vaikus į tarybos posėdžius, tai žvilgsniai mane varydavo į kampą slėptis. Supratimą parodydavo tik moterys – kanceliarijos darbuotojos, kurios pasisiūlydavo pabūti su vaikais, kol posėdžiausiu. Vyrų reakcija būdavo vienintelė – „čia tavo problemos“, – pasakoja tarybos narė.
    Ji mini ir daugiau Elektrėnų būdingų problemų, kurias politikams vyrams sunkiau suprasti.

    „Didelė dalis Elektrėnų gyventojų dirba Vilniuje arba Kaune, jiems tikrai yra iššūkis suspėti pasiimti vaikus iš darželių iki 17:20 val. Politikų reakcija būdavo tokia „taigi vaikai pasiilgsta mamų, mamos turėtų anksčiau pasiimti vaikus“, dar vadindavo tai „supermamyčių išmislais“. Dabar esame išsikovoję, kad kai kurios grupės jau dirba iki 18 val., tačiau yra poreikis ir iki 18:30 val.“, – pasakoja J. Balčiūnaitė.
    Ji pastebi, kad net toks gestas kaip rankos paspaudimas stipriai ignoruoja moteris politikoje.

    „Politikų susitikimuose visi vyrai vieni kitiems ištiesia ir paspaudžia rankas, o moteris praleidžia. Labai keistas jausmas, kai tave apeina, lyg tavęs nėra. Džiaugiuosi, kad po kelių metų pavyko pakeisti šią praktiką ir dabar jau pradėjo visi sveikintis vienodai“, – dalinasi Elektrėnų savivaldybės tarybos narė.


    Žiniasklaidoje matomas „merų“ ir „merių“ pasiskirstymas


    Kalbant apie merų ir merių rinkimus, šiemet iš viso kandidatavo 433 asmenys, iš jų 111 moterų ir 322 vyrai (atitinkamai 26 ir 74 procentai). Pirmąjį turą praėjo 2 moterys ir 24 vyrai. Po antrojo turo 60 savivaldybių turime 6 meres ir 54 merus (atitinkamai 10 ir 90 procentų).

    Žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenys nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 24 d. rodo didžiulę moterų ir vyrų paminėjimų šiame kontekste disproporciją. Žodis „merė“ žiniasklaidoje randamas 6,3 proc. atvejų, „meras“ – 93,7 proc. Žiūrint pagal regionus, Tauragės, Telšių, Marijampolės ir Utenos regionų žiniasklaidoje moterys merės praktiškai visai neminimos.

    Vertinant tik rinkimų laikotarpį, t. y., tik šiuos metus, paminėjimų procentas išlieka toks pat: „merė“ paminėta 6 proc., „meras“ – 94 proc.

    Raktiniai žodžiai „Savivaldybės tarybos narė“ sudaro ketvirtadalį (25,7 proc.), o „savivaldybės tarybos narys“ – tris ketvirtadalius visų savivaldybių tarybų narių paminėjimų žiniasklaidoje.



    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

    481

    Televizijos g. 5, LT72343 Tauragė

    +370 446 72221

    info@tvk.lt

    Sekite mus
    Naujausios nuotraukos

    © Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex