Kviečiame prisijungti prie 1000 moterų projekto

Kviečiame prisijungti prie 1000 moterų projekto, kuris yra nauja galimybė vienišoms vaikus auginančioms moterims atgauti pasitikėjimą savimi, susigrąžinti emocinį stabilumą ir atrasti nuoširdų palaikymą. Projekto tikslas – suteikti ilgalaikius įrankius, padedančius moterims kurti tvarų finansinį pagrindą ir ugdyti emocinį atsparumą. Tokiu būdu užtikrinama ne tik jų, bet ir vaikų gerovė – šiandien ir ateityje.

„Įsivaizduokite situaciją – vieniša mama su vaikais ieško būsto, tačiau savininkai tiesiai pasako: jums neišnuomosiu. Keista, nežmoniška, bet tokios istorijos skamba ir šiandien“, – sako Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.

Tokie pasakojimai primena, kad vienišoms mamoms tenka kovoti ne tik su finansiniais sunkumais ar kasdieniu nuovargiu, bet ir su diskriminacija. Darbo pokalbiuose jos neretai matomos kaip nepatikimos, nuomojantis būstą – nepageidaujamos, o visuomenėje tokioms mamoms dažnai klijuojama etiketė – neva praradusių ryšį su profesiniu pasauliu. Tam, kad tokios moterys neliktų užribyje, startuoja „1000 moterų projektas“ – socialinė iniciatyva, kurią kartu su savivaldybėmis įgyvendina „WoW University“.

Projekto tikslas paprastas, bet ambicingas: padėti moterims grįžti į darbo rinką aukštai pakelta galva ir su aiškiu planu, o kartu – keisti visuomenėje įsišaknijusius stereotipus apie vienišas mamas.

Spalį startuos kelios iniciatyvos: mentorytės sesijos su patyrusiais specialistais, praktinės dirbtuvės, apimančios tiek finansinį raštingumą, tiek technologinius įgūdžius, o taip pat savivaldybių įsitraukimas, kad veiklos pasiektų ir regionus „Mums svarbiausia, kad moterys pajustų, jog jos nėra vienos – kad jų stiprybė yra vertinama ir reikalinga,“ – sako projekto iniciatorė ir „WoW University“ įkūrėja Inga Jablonskė.

Mitai, virtę kliūtimis

„Vis dar egzistuoja gajus mitas, kad motinystės pertrauka yra spraga CV, o ne pridėtinė vertė. Tiesa ta, kad būtent šiuo laikotarpiu moterys lavina empatiją, gebėjimą planuoti finansus, derinti dešimtis užduočių. Tai – kompetencijos, kurias darbo rinkoje vertėtų laikyti privalumu, bet jos dažnai ignoruojamos“, – sako Inga Jablonskė, „WoW University“ įkūrėja.

Pasak jos, viena didžiausių problemų – pačių mamų nepasitikėjimas savimi: „Kai moterį dėl nusistovėjusių absurdiškų įsitikinimų daugelis įpratę matyti kaip mažiau pageidaujamą darbuotoją, ji pati tuo patiki. Ir taip užsisuka užburtas ratas, iš kurio būtina ištrūkti.“

Kurti ateitį savo rankomis

Inicijuojama programa orientuota į mokymus ir mentorystę, o ne trumpalaikę paramą. Moterys nemokamai mokosi emocinio atsparumo, kūrybiškumo, finansinio raštingumo, kibernetinio saugumo, taip pat įgyja praktinių įgūdžių, kurie šiandien reikalingi įvairiose srityse – nuo elektroninės prekybos administravimo iki nuotolinės asistentės darbo.

„Tai nėra finansinė pagalba. Tai – galimybė įgyti meškerę, o ne gauti žuvį. Tikslas, kad moterys kuo greičiau pakeltų savo kompetencijas, rastų vietą darbo rinkoje ar net sukurtų savo mažą verslą“, – akcentuoja Inga Jablonskė.

„Pagrindinė žinutė – šios moterys nėra aukos. Jos nori ne paramos iš gailesčio, o galimybių kabintis į gyvenimą. Ką galime padaryti – suteikti įrankius, kurie sustiprintų jų kompetencijas, leistų rasti ramstį bendruomenėje. Tai nėra vienkartinė pagalba, tai investicija į ateitį“, – pabrėžia Luka Leskauskaitė.

Savivaldybės – arčiausiai žmogaus

Kalbant apie socialines problemas, dažniausiai fokusuojamės į valstybinį – ministerijų ir įstatymų lygmenį, nacionalines programas. Tačiau realūs pokyčiai dažnai prasideda kur kas arčiau – savivaldybėse.

„Savivaldybės yra arčiau žmogaus – jos geriausiai pažįsta savo bendruomenę. Jos žino, kuri mama viename ar kitame miestelio daugiabutyje ieško darbo, kas prižiūri neįgalų artimąjį ar kas jau seniai norėtų persikvalifikuoti, bet nedrįsta. Nacionaliniame lygmenyje tokie žmonės dažnai lieka nematomi“, – sako Inga Jablonskė.

Visuomenininkė Luka Leskauskaitė tam pritaria: „Kalbant apie socialinius iššūkius, dažniausiai akys krypsta į valstybę. Bet kartais paprastesnius, kasdienius įrankius turi būtent savivalda – ji arčiausiai žmogaus, jai lengviau identifikuoti, suburti bendruomenes, suteikti patalpas ar net tiesiog palydėti. Ant žemės savivaldybė gali išspręsti daugiau nei ministerijos kabinetuose.“

Todėl natūralu, kad būtent savivaldybės tampa projekto jungtimis su bendruomenėmis. Jos ne tik skiria finansinę paramą, bet ir padeda identifikuoti, pasiekti bei padrąsinti tas moteris, kurios pačios galbūt nesiryžtų registruotis.

„Mūsų tikslas – kad mokslas, kvalifikacijos kėlimas, taptų visuomenės dalimi. Potencialo yra labai daug, bet kartais pritrūksta paskatinimo, paprasto pasakymo: aš tavimi tikiu. Tokie projektai leidžia tai pasakyti ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – priduria Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.

Šiuo metu iniciatyvoje jau dalyvauja Alytus, Tauragė ir Jonava, o diskusijos vyksta ir su kitomis savivaldybėmis. Kiekviena prisijungusi savivaldybė reiškia realią naudą – net kelioms dešimtims moterų, kurios gauna šansą pakelti savo kompetencijas, atrasti bendruomenę ir saugesnį pagrindą po kojomis.

Ne praeities, o ateities istorijos

Vienišos mamos šiandien dažnai lieka nematomos – ir darbo rinkoje, ir būsto nuomos skelbimuose. Tačiau jų patirtis – ne silpnumo, o stiprybės istorijos. Kiekviena savivaldybė, jungdamasi prie šios iniciatyvos siunčia aiškią žinutę: šios moterys yra bendruomenės dalis, jų potencialas reikalingas čia pat, mūsų miestams ir miesteliams.

Kiekviena nauja partnerystė reiškia dar daugiau moterų, kurios nebelieka užribyje ir gauna galimybę atsistoti tvirčiau.

„Mūsų didžiausias tikslas – kad tai taptų tvaria, kasmet vykstančia iniciatyva. Tik taip pasieksime, kad šiandieninės istorijos apie moterų, o ypač mamų diskriminaciją taptų praeitimi, o ne kasdienybe“, – reziumuoja projekto iniciatorė Inga Jablonskė.


Informacija
https://taurage.lt/