Lietuvos gyventojai pasitiki šalies kariuomene ir teigiamai vertina kario profesiją. 66 proc. apklaustųjų pritaria visuotiniam šaukimui į privalomąją pradinę karo tarnybą ir vis palankiau žiūri į tai, kad atlikti karinę tarnybą jaunuoliai būtų kviečiami vos baigę mokyklą. 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad privalomąją pradinę karo tarnybą atlikęs jaunuolis įgyja naudingų žinių ir įgūdžių. Tokias visuomenės nuotaikas parodė praėjusių metų gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa.
„Kiekvieno piliečio indėlis į Lietuvos gynybą gali būti skirtingas, bet šiuo metu, kaip niekada, reikia ne tik norinčių, bet ir mokančių ginklu ginti mūsų valstybę, jeigu to prireiktų. Lengviausias ir greičiausias būdas būti pasiruošusiam tą daryti – atlikti karo tarnybą, kurią darome dar labiau patrauklesnę ir prieinamesnę“, – sakė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa. Karo prievolės pertvarka įsibėgės jau kitais metais.
Primename esminius dalykus, susijusius su karo prievolės pertvarka.
Nuo 2026 m. pradžios pagal atnaujinamą karo prievolės sistemą daugiau pilnametystės sulaukusių jaunuolių bus kviečiami tarnauti.
Bus mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. Tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po to, kai jie bus įtraukti į karo prievolininkų sąrašą. Jaunuoliams (vaikinams), kuriems sukanka 17 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. atliekamas pirminis sveikatos patikrinimas dėl jų tinkamumo atlikti karinę tarnybą.
Kaip ir dabar, jaunuoliai bus kviečiami atlikti tarnybą per 9 mėnesių laikotarpį. Tačiau po 6 mėnesių nedidelė dalis šauktinių, atsižvelgiant į karinėms specialybėms nustatytus karinio rengimo reikalavimus, galės būtų išleisti į atsargą, o kiti tęs tarnybą ir užbaigs visą 9 mėnesių trukmės mokymą. Tiems šauktiniams, kurie tarnaus 9 mėnesius, bus mokamos tris kartus didesnės kasmėnesinės piniginės išmokos už paskutinius 3 tarnybos mėnesius.
Aukštųjų mokyklų studentai, pareiškę norą, turėtų šiuos pasirinkimus: 3 metų tarnyba pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą (pvz., tiems, kurie norėtų tapti atsargos karininkais); 3 metų tarnyba pagal kitas Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas mokymo programas tiems (pvz. tarnyba pagal kario savanorio rengimo programą) arba įprastinė 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba sustabdžius studijas.
Asmenys, kurie yra įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta (pvz., aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai) bus šaukiami atlikti tarnybą trumpam laikotarpiui – 3 mėnesius, kad įgytų bazinį žinių paketą. Mūsų tikslas – į kariuomenę prisitraukti specialistus, kurie po tarnybos būtų įtraukti į aktyvųjį rezervą, kad ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai atlikti užduotis.
Tarnyba aktyviajame rezerve ilginama nuo 10 iki 15 metų, rezervo karius kviečiant kartotiniams mokymams iki 3 mėnesių reikiamų žinių bei įgūdžių atnaujinimui per visą tarnybos laikotarpį.
Lietuvos piliečiai, kurie mokosi ir gyvena užsienyje ir pateks į šaukiamųjų sąrašus, turės tokius pat pasirinkimus, kaip ir studijuojantys bei gyvenantys Lietuvoje.
Jaunuoliams, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali vykdyti tarnybos, išlieka galimybė atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Tarnybos trukmė prailginama iki 12 mėnesių ir bus atliekama valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose.
Informacija
https://kam.lt/
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex
