Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras supažindina su linais

Daug lietuvių liaudies dainų yra sukurta apie mėlynai žydinti augalą – liną. O linarovio, linų mynimo, kūlimo, šukavimo, verpimo ir audimo darbai buvo apipinti papročių ir prietarų. Kodėl vis mažiau Lietuvoje sėjama linų ir kodėl verta nepamiršti lino naudos, kalbėjomės su Tauragės dailiųjų amatų gildijos asociacijos pirmininke Jolanta Geštautiene.

Pasaulyje yra suskaičiuota iki 200 linų rūšių. Populiariausi yra vienmečiai ir dvimečiai linai. Ar linas gali būti tiesiog dekoratyvinis augalas ir sugrįžti į gėlių darželius? Gildijos pirmininkė to nuoširdžiai norėtų, nes linas - ir vaistas, ir maistas, ir grožis. Dailiųjų amatų puoselėtoja sako, kad liną sodinti galima vazonuose, laikyti pasodintą balkone, svarbiausia, kad augalas nesušaltų. Peržydėjusį augalą galima džiovinti ir prisilukštenti sėmenų, o džiūvančio... klausytis.

Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vadovė Jurgita Brazauskienė TVK telefonu sakė, kad liną ne skinti ir ne pjauti reikia, o rauti. Tokiu būdu augalas lengvai ištraukiamas iš žemės. Taip pat, visi norintieji pasirauti linų, yra laukiami etnokultūros centro vidiniame kiemelyje. Linai dovanojami ir visa tai tam, kad akį ir širdį džiugintų, šypsosi Jurgita Brazauskienė.


Linų grožį ir atsidavimą edukuojant apie tradicinius lietuvių amatus, žiūrėkite TVK laidoje „Miesto ritmas“ nuo 2023-08-25.