TVK

Kristinos Mažeikaitės infografikas  

Pagal kultūros indeksą Tauragė yra 51-oje vietoje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių

K. Mažeikaitė, Martyno Plepio nuotr.   

Lietuvos kultūros taryba surengė diskusiją „Savivaldybių kultūros indeksas“, kuri vyko gruodžio 1 d. Kaune. Joje kultūros tyrėja ir Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Mažeikaitė aptarė atliktą tyrimą „Savivaldybių kultūros indeksas 2022“.


Tyrimo tikslas – kuriančios savivaldybės


K. Mažeikaitė teigė, kad pirmasis „Savivaldybių kultūros indeksas“ sulaukė didelio kultūros bendruomenės, savivaldybių, politikų ir žurnalistų dėmesio. Jis padeda kiekvienai savivaldybei įvertinti investicijas į kultūrą, jų rezultatus ir pokyčius, o pats tyrimas siekia prisidėti prie pokyčio, kad remiantis duomenimis kiekviena savivaldybė taptų kurianti.

2022 m. „Savivaldybių kultūros indekse“ išanalizuotos visos 60 savivaldybių, kultūros situacija palyginta su 2021 m. Tyrimas atliktas peržiūrėjus visus Lietuvoje parengtus kultūros politikos dokumentus ir iš jų išsirinkus 12 duomenų šaltinių. Ši analizė leido išskirti 40 rodiklių, sugrupuotų į 7 subindeksus. Juose analizuojamos kultūros organizacijos, kūrėjų skaičiai, kultūros makroekonomika, finansavimas kultūrai, dalyvavimas kultūroje ir socialinis kapitalas, kultūros paveldas, pateikiama pokyčių grupė. Visi pateikti rodikliai perskaičiuoti 1 tūkst. gyventojų, o maksimalaus 100 balų nepasiekė nė viena savivaldybė.


Kultūros organizacijų lydere išlieka Neringa

Kaip ir 2021 m. pagal kultūros organizacijų skaičių pirmąją vietą užėmė Neringa, toliau rikiuojasi Ignalinos rajonas ir Vilnius. Ignalinos rajonas išskyrė kultūros centrų skaičiumi, o Vilniuje registruota beveik 49 proc. kultūros įmonių.

Reitingo apačioje kaip ir 2021 m. Alytaus, Panevėžio, Visagino miestai. Juose perskaičiavus 1 tūkst. gyventojų tenkančią kultūros infrastruktūros dalį, gaunama pasiūla mažesnė nei kitose savivaldybėse.


Situacija nepakito: profesionaliojo meno kūrėjai – didžiuosiuose miestuose, mėgėjai – regionuose

2022 m. išaugo profesionaliojo meno kūrėjų skaičius ir dabar jis siekia daugiau nei 11 tūkst. Kaip ir 2021 m. jie daugiausiai gyveno Vilniuje ir šis skaičius siekė 58 proc. Kaune tokių menininkų buvo 3,8 karto mažiau nei sostinėje, Klaipėdoje – 10,5 karto, o Alytuje net 164 karto mažiau.

Meno mėgėjų situacija visiškai kitokia. K. Mažeikaitė kaip ir 2021 m. išskyrė Panevėžio rajono savivaldybę, kuriai teko daugiau kaip 5 kolektyvai 1 tūkst. gyventojų, toliau rikiavosi Kelmės rajonas ir Birštonas. O mažiausiai meno mėgėjų kolektyvų būrėsi didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Šiauliuose ir Kaune.

Tyrėja apibendrino, kad meno kūrėjų situacija nuo 2021 m. nepakito. Pirmoje vietoje pagal kūrėjų skaičių išliko Panevėžio rajono savivaldybė, turinti labai daug meno mėgėjų kolektyvų, antroje vietoje išliko Vilnius, trečioje – Neringa. Mažiausiai tiek profesionaliojo meno, tiek mėgėjų meno kūrėjų 1 tūkst. gyventojų ir toliau teko Alytui. Jis nuo lyderiaujančių savivaldybių atsiliko beveik 13 kartų.


Pagal kultūros makroekonomikos rodiklius ir toliau dominavo sostinė

2022 m. Lietuvoje kultūros įmonių ir jų padalinių apyvarta siekė apie 6,1 mlrd. eurų ir tai sudarė apie 3,9 proc. šalyje. Bendra kultūros sektoriaus sukurta pridėtinė vertė padidėjo 0,5 mlrd. ir pasiekė 2,5 mlrd. eurų. K. Mažeikaitė apibendrino, kad pagal kultūros makroekonomikos rodiklius ir toliau pirmavo Vilnius, sukūręs daugiausiai pridėtinės vertės naujosiose kūrybinių industrijų veiklose, toliau – Druskininkai ir Kaunas. Padvigubėjo Druskininkų pridėtinės vertės suma tarp tradicines kultūrines veiklas vykdančių įmonių ir siekė net 1 000 eurų vienam gyventojui. O reitingo apačioje kaip ir pernai – Kazlų Rūda ir Pagėgiai.


Didžiausias finansavimas kultūrai išliko Neringoje

K. Mažeikaitė pastebėjo, kad ir toliau kultūros finansavimo situacija išliko sudėtinga. Visgi finansavimas kultūrai išaugo 44 mln. eurų ir 2022 m. iš viso siekė apie 235 mln. Kultūros organizacijos taip pat gavo apie 20,5 mln. eurų iš Lietuvos kultūros tarybos.

Didžiausią išlaidų sumą kultūros paslaugoms skyrė Neringa. Ji siekė 900 eurų vienam gyventojui, o mažiausiai – Vilnius – tik 27,87 eurus. Neringa pirmavo ir pagal išlaidas kultūrai savivaldybės biudžete, kurios sudarė apie 20 proc., o Vilniuje ši dalis nesiekė nė 2 proc.

Tyrėja pastebėjo, kad tik 28 savivaldybės skyrė profesionaliems menininkams finansavimą (premijas, stipendijas ar pan.). Jų skirta suma siekė daugiau kaip 300 tūkst. eurų ir varijavo nuo 500 eurų Radviliškio rajono savivaldybėje iki 21 menininkui skirtų daugiau kaip 85 tūkst. eurų Klaipėdoje.

Bendrame kultūros finansavimo subindekse kaip ir 2021 m. išskyrė Neringa, toliau rikiavosi Zarasai ir Vilnius. O reitingo apačioje – Akmenės rajonas ir Alytus, kuriuose silpnos abi finansavimo grandys: tiek savivaldybės biudžeto, tiek organizacijų ir kūrėjų pritraukiamas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas.


Labiausiai kultūroje dalyvauja Birštono gyventojai

K. Mažeikaitė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu vertinti ir gyventojų įsitraukimą į kultūrines veiklas. Palyginus su ankstesniais metais, nuo 10 iki 27 proc. Lietuvos gyventojų sutiko, kad yra kūrybingi. Tad šis skaičius paaugo.

Tyrėja minėjo, kad labiausiai kultūros paslaugų prieinamumu patenkinti Alytaus gyventojai, o nepatenkinti Klaipėdos ir Kauno. Nors 2022 m. Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, bet miesto gyventojų vertinimas lyginant su ankstesniais metais suprastėjo.

Tačiau apibendrindama tyrėja teigė, kad daugiausiai kultūroje dalyvavo Birštono, Lazdijų rajono ir Neringos gyventojai, o mažiausiai – Mažeikių, Šiaulių rajonų ir Panevėžio.


Geriausia kultūros paveldo situacija išliko Pakruojyje, blogiausia – Visagine

Analizuodama duomenis K. Mažeikaitė pastebėjo, kad net ir palyginti stabilioje paveldo grupėje galima atrasti pokyčių. Geriausia kultūros paveldo situacija, tenkanti vienam gyventojui, buvo Pakruojo, Molėtų, Zarasų rajonų, Neringos savivaldybėse. Reitingo apačioje esantis Visaginas, palyginti su kitų savivaldybių gyventojais, „nukentėjo“ dėl menkesnės kultūros paveldo aplinkos. Taigi savivaldybė galėtų ieškoti būdų kompensuoti šią spragą. Ji rekomendavo stiprinti „gyvąją“ kultūrą – organizacijas, kūrėjus ir pan.


Didžiausi pokyčiai įvyko Kaune – finansavimas kultūrai padvigubintas

K. Mažeikaitė aptarė ir 2022 m. įvykusius pokyčius. Pirmąją vietą pokyčių grupėje užėmė Kaunas, kuris pernai padvigubino finansavimą kultūrai. Toliau rikiavosi Kazlų Rūda ir Joniškio rajonas. Reitingo apačioje Trakų rajonas, Neringa ir Ukmergė. Tyrėja pastebėjo, kad trūksta nuoseklumo: jei vienais metais buvo skirta daugiau dėmesio kultūrai, kitais nebūtinai tai tęsiama.


Kultūros indekso lyderė išliko Neringa, bet turime mažinti atotrūkius tarp skirtingų savivaldybių

Nors nei viena savivaldybė nesurinko maksimalaus balo, bet ir toliau lyderiais išliko Neringa, Vilnius, Zarasai, Druskininkai. Tačiau į 5-ą iš 7-os pozicijos pakilo Birštonas. Anykščiai iš 5-os nusileido į 6-ąją. K. Mažeikaitė minėjo, kad „vienu ryškiausių pokyčių išsiskyrė Molėtai, kurie pakilo iš 18 pozicijos į 7-ąją. Kiek teko bendrauti su Molėtų atstovais, turbūt negalime nepaminėti ir verslo atsiradimo ten ir bendro pagyvėjusio gyvenimo“. Varėna iš 10-os pozicijos pakilo į 8-ąją. Kaunas pateko į dešimtuką ir jam teko 9 vieta. O dešimtoje vietoje – Širvintos, kurios nukrito iš 6-os pozicijos. Reitingo apačioje išliko Šiauliai, Alytus ir Visaginas.

Tyrėja akcentavo, kad „Savivaldybių kultūros indeksas“ parodo skirtumus tarp savivaldybių ir padeda išryškinti stipriąsias ir silpnąsias puses. K. Mažeikaitė pabrėžė, kad tobulos situacijos nėra nei vienoje savivaldybėje, tačiau dabar egzistuoja labai dideli atotrūkiai. Toje pačioje apskrityje yra ir „Savivaldybių kultūros indekso“ lyderės, ir žemiausias pozicijas užimančios savivaldybės. Ji teigė, kad esame per maži tokiems skirtumams ir turėtume labiau jungtis stiprindami kultūros situaciją.



Lietuvos kultūros tarybos informacija

383