Numatoma keisti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką

Seimas po svarstymo pritarė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams, pagal kuriuos nuo ateinančių metų pradžios turėtų keistis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didėti minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugėti skatinimo priemonių.


Mažiausiai uždirbantiems atlyginimai vidutiniškai didėtų 7 proc.

Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų planuojama keisti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimą.

Pagal projektą, pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami atsižvelgiant į Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 Eur.

Įstaigų vadovams būtų paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98), išskyrus, kai pareigybės yra trūkstamų profesijų sąraše, kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją. Konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai diferencijuoti pagal kriterijus, tokius kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas, būtų numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais. Ji turėtų būti parengta atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijas.

Svarstomais pakeitimais taip pat ketinama didinti minimaliuosius pareiginės algos koeficientus, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA nustačius 924 eurus ir pareiginės algos bazinį dydį – 1785,40 eurų, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. Biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji koeficientai vidutiniškai didėtų 7 proc.

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidėtų nuo 65 iki 610 Eur ir paliestų apie 47 tūkst. darbuotojų. Minimalių koeficientų didinimui reikės beveik 39 mln. Eur.

Palyginti su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarytų 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) – 610 eurų.

Kintamoji dalis galėtų likti kaip viena iš sudėtinių darbo užmokesčio dalių, jeigu ji būtų numatyta darbo apmokėjimo sistemoje. Kintamoji dalis taip pat liktų darbo užmokesčio sudėtine dalimi 2024 metais po vertinimo už 2023 metus.

Projekte numatyta, kad darbuotojus būtų galima skatinti įvairiais kitais būdais, pavyzdžiui, skiriant piniginę išmoką, papildomas apmokamos poilsio dienas, padidinant pareiginės algos koeficientą, finansuojant kvalifikacijos kėlimą.


Atlyginimų didinimas pedagogams

Pedagogų darbuotojų darbo užmokesčio tvarka, palyginti su biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, įstatyme vis dar būtų reglamentuota detaliau.

Svarstomomis pataisomis siūloma mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 21 proc.

Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios padidėtų 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 30 proc. Tokiu pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.

Pakeitimais planuojama padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas (netiesioginio darbo valandų skaičių), jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip, pasak iniciatorių, siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.

Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarytų nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų. Pareiginės algos didėtų daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

Kitąmet pedagogų atlyginimams padidinti kitų metų biudžete yra numatyta 219 mln. eurų.

Po svarstymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3187(2) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 23, susilaikė 18 parlamentarų. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.



Lietuvos Respublikos Seimo
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro patarėjas
Rimas Rudaitis