Internete galima rasti daugybę patarimų, kaip tinkamai išsirinkti sklypą namo statybai. Žmonės renkasi savo svajonių namus, galvodami ir apie gražų kraštovaizdį, ir apie kelių infrastruktūrą, ir apie saugią kaimynystę, ir apie atstumą iki didmiesčių. Aiškinamasi, ar brangu bus prisijungti ir prie elektros, ir dujų tinklų.
Tačiau nereikėtų pamiršti ir dar vieno svarbaus dalyko: ar naujakurys turės galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Todėl kiekvienas, svajojantis apie nuosavo namo statybas, iš anksto turėtų atlikti nesudėtingus „namų darbus“. Būtina prisiminti, kad išleisti nuotekas į centralizuotus nuotekų tinklus kainuoja gerokai pigiau negu tinkamai eksploatuoti individualių nuotekų sistemas.
Pirmiausia reikėtų pasidomėti savivaldybės, kurioje ketinama statyti naujus namus, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planais. Šiuos dokumentus galima rasti savivaldybių interneto svetainėse. Planuose skelbiama informacija, ar toje vietoje, kur planuojama įsigyti sklypą, šiuo metu galima prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, ar tai bus galima padaryti tik artimiausiais metais. Jeigu tokia galimybė atsirastų po 2-3 metų, reikėtų susisiekus su savivaldybės specialistais pasidomėti, ar šie planai per artimiausius metus nesikeis.
Vietos vandentvarkos įmonėje taip pat reikėtų pasidomėti, kiek kainuotų centralizuotos nuotekų sistemos infrastruktūros nutiesimas iki būsimų namų. Reikėtų atkreipti dėmesį, gal dalį šių darbų vandentvarkos įmonė finansuos valstybės biudžeto ar ES lėšomis, tuomet šių darbų kaina sumažėtų.
Gali paaiškėti, kad prisijungti prie centralizuotų nuotekų sistemų artimiausią dešimtmetį nėra jokių galimybių. Tuomet reikėtų iš anksto apsvarstyti, kokią individualių nuotekų tvarkymo sistemą pasirinkti: rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginį, biologinio tipo valymo individualų įrenginį arba septiko tipo valymo individualų įrenginį. Renkantis tokį įrenginį būtina įvertinti atliktus grunto tyrimus, savo poreikius, įrenginio ir jo įrengimo kainą bei eksploatacijos išlaidas.
Projektuojant būsimą namą, turi būti atliekami grunto tyrimai. Jo rezultatai svarbūs ir ketinant įsirengti individualų nuotekų tvarkymo įrenginį. Pavyzdžiui, naudojant septiko tipo įrenginį, infiltracijos vamzdžiai, tranšėjos laikui bėgant užsikemša nuotekomis, todėl paprastai kas 15 metų turi būti iš naujo iškastos, užterštas gruntas išvežtas ir paklotos naujos tranšėjos. Be to, šios kategorijos įrenginys užima nemažai vietos, todėl sklypas turi būti pakankamai didelis.
Patys paprasčiausi yra rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginiai. Juos gali įrengti tokius įrenginius montuojančios bendrovės. Šiuo atveju vonios kambarių, tualetų ar virtuvių nuotekos patenka į šalia namo įrengtą sandarų rezervuarą, iš kurio periodiškai šiuos nuotekos yra išvežamos vežėjų. Renkantis šio įrenginio tipą būtina įvertinti, kiek žmonių gyvens name ir kaip dažnai reikės išvežti nuotekas.
Biologinio valymo įrenginiai yra sudėtingiausi ir brangiausi, tačiau jų eksploatacija yra paprastesnė ir pigesnė, kadangi susikaupęs dumblas iš jų vežamas rečiau. Nuotekos valomos biologiniu būdu, t. y. mikroorganizmais, kuriems reikia deguonies ir maisto medžiagų.
Naudojant visus tris individualių nuotekų įrenginių tipus periodiškai reikės išvežti susidariusias nuotekas arba susikaupusį dumblą. Nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių įmonių kontaktus galima lengvai surasti Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos internetinėje svetainėje https://ntis.am.lt/. Norintiems užsisakyti šią paslaugą gyventojams, sistemoje nebūtina registruotis, tačiau nurodytoje interneto svetainėje galima rasti daug naudingos informacijos apie nuotekų vežėjus, apie įrenginių montuotojus ir individualių nuotekų tvarkymo įrenginių tipus.
Prisiregistravus galima matyti įrenginių aptarnavimo istoriją. Jeigu valdomas ne vienas įrenginys – juos visus matyti vienoje vietoje.
Aplinkos ministerijos informacija