Ne visi Tauragės regiono gyventojai žino, kad muziejus, skirtas vienam iš „Lituanica“ skridusių lakūnų yra šalia – Šilalės rajone, Vytogaloje. Tai – Stanislovo Girskio, geriau žinomo Stasio Girėno vardu, gimtinė. Dabar muziejus yra Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys, šiemet gegužės 10 dieną minintis 55-erius gyvavimo metus. Pasikalbėti apie muziejų bei S. Girėno asmenybę susitikome su S. Girėno gimtinės-muziejaus muziejininke Lina Gudeliūniene.
L. Gudeliūnienė TVK pasidžiaugė, kad Lietuvos lakūnai bei visi, besidomintys aviacija, nuo pat pradžių palaikė ir palaiko idėją populiarinti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą bei jų pačių asmenybes.
S. Girėno muziejuje visam laikui nutūps ir „mažoji „Lituanica“. „Lituanicos“ modelis Vytogaloje neskraido ir yra perpus mažesnė versija už originalą, tačiau prie pastarosios galima susidaryti įspūdį, kokiu lėktuvu pilotai skrido per Atlanto vandenyną. Atsinaujinusį „Lituanicos“ modelį gražinti buvo patikėta įmonei Tauragėje, kuri jau ne kartą yra ėmusis dažyti ir skraidančius dviviečius lėktuvus.
Steponą Darių ir S. Girėną dauguma pažįsta tik iš istorijos vadovėlių ir mažai kas pasidomi, kaip bėgo lakūnų vaikystės dienos. Apie S. Girėno vaikystę L. Gudeliūnienė gali daug ką papasakoti. Pavyzdžiui, noras skristi mažam vaikui buvo nuo vaikystės. Kai mama gydydavo suskirdusias, skaudančias Stasiuko pėdas, vaikas garsiai svarstydavo, kodėl jam Dievas neskyrė gimti paukščiu – plasnotų sau ir vaikščioti nereikėtų, o rudenį, kai prasideda šalčiai, išskristų į šiltus kraštus.
S. Jucevičiaus-Darašiaus ir S. Girskio keliai susikirto Amerikoje, kur jie kūrė savo gyvenimus ir siekė įgyvendinti svajones. Kad lengviau atsivertų galimybių vartai, S. Girskis kurį laiką prisistatinėjo anglakalbiams lengviau ištariamu vardu bei pavarde. Šį faktą, sako muziejininkė, mažai kas žino. Tačiau, ką tikrai žino dauguma lietuvių, yra tragiška „Lituanicos“ ir tuo pačiu dviejų ryžtingų lakūnų kelionės baigtis. Aukštasparnis šešių vietų monoplanas „Lituanica“ pakilęs iš Niujorko ir pasirengęs nusileisti Kaune, įveikęs Atlantą, sudužo netoli Soldino, Lenkijoje, 1933 metais liepos 17 d. Katastrofos priežastys iki šiol nėra aiškios.
Žuvusius lakūnus miške aptiko grybautoja. S. Girėno kūnas rastas sukniubęs piloto kėdėje. Nepaisant įvykusios tragedijos, S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą tapo reikšmingu ne tik Lietuvai, bet ir aeronautikos pasauliui.
Reportažas iš S. Girėno gimtinės - TVK laidoje „Miesto ritmas“ nuo 2024-05-09.
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex
