Informacija daugiabučių namų administratoriams ir gyventojams dėl dujų balionų naudojimo

Kartas nuo karto gyvenamajame sektoriuje įvyksta nelaimių, kurių priežastis – pažeidimai dėl dujų balionų ir dujų įrenginių eksploatavimo ir laikymo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gauna daugiabučių namų gyventojų paklausimus dėl dujų balionų naudojimo butuose, todėl siekdama didinti žmonių sąmoningumą ir užkirsti kelią nelaimėms ateityje, teikia paaiškinimus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Dėl dujų balionų įrenginių įrengimo ir dujų balionų eksploatavimo

Vadovaujantis dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“, gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose įrengiami dujų balionų įrenginiai, aukštingumas gali būti iki 2 aukštų imtinai. Draudžiama įrengti dujų balionų įrenginius gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomeninės paskirties 2 aukštų pastatuose, kurių pastogėse (mansardose) įrengtos gyvenamosios patalpos. Gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose įrengiamą dujų balionų įrenginį gali sudaryti ne didesnės kaip 50 l talpos vienas balionas arba ne didesnės kaip 30 l talpos du balionai.

Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1-277 „Dėl Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 1 priedo 8 punkte nurodyta, kad aukštesniuose kaip 2 aukštų daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose įrengti, keisti ir eksploatuoti dujų balionus draudžiama.

Dėl vartotojų ir jų atstovo pareigų eksploatuojant daugiabutį namą

Vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 3 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 4.3 papunktį, administratorius, vykdydamas pagrindinį uždavinį vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. 3 Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 11 punkte nustatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Reglamento 85 punkte nustatyta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.

Atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas – daugiabučio namo Administratorius ir savininkai yra atsakingi už namo techninę priežiūrą ir turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė namo savininkų turtui. Pastebėjus, jog daugiabučiame name, kuris aukštesnis nei 2 aukštų, yra eksploatuojami dujų balionai ar dujų balionų įrenginiai, apie tai reikėtų pranešti namo Administratoriui. Administratorius tokiu atveju privalo imtis prevencinių veiksmų, įspėti Buto savininką, kad dujų balionai būtų nedelsiant pašalinti.

Civilinis kodeksas įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daugiabučio namo, kaip bendro turto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. Tais atvejais, kai vienas ar keli bendraturčiai patiria žalos dėl kito bendraturčio neteisėtų veiksmų, jų tarpusavio santykiai reguliuojami deliktų teisės normomis (Civilinio kodekso XXII skyriaus antrasis skirsnis), o tarpusavio ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

PAGD prie VRM Klaipėdos PGV, Tauragės PGT informacija