Rugpjūtį saulės elektrinės gamino daugiausia elektros energijos, o pinganti nafta lėmė mažėjusias degalų kainas

Šių metų rugpjūtį, ketvirtą mėnesį iš eilės, saulės elektrinės išliko svarbiausias Lietuvos elektros energijos gamybos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 21,3 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rezultatas, lyginant įvairias elektros energijos gamybos technologijas. Mūsų šalyje pasigaminta elektra liepą patenkino apie 64 proc. vartojimo poreikio, kai pernai tuo pačiu metu jos pasigaminome apie 49 procentus. Šį rugpjūtį Brent naftos kainos buvo mažiausios per trejus pastaruosius metus, lyginant aštuntuosius metų mėnesius.
Paskutinį vasaros mėnesį išliko tendencija, kad elektros energijos gamybos nacionaliniai pajėgumai pagamina vis daugiau elektros energijos, reikalingos vartojimui: šiemet aštuonių mėnesių nacionalinės gamybos vartojimo patenkinimo vidurkis – 63 proc., 2023 m. – 45 proc., 2022 m. – 36 proc., 2021 m. – 34 procentai.
Bet didmeninės elektros kainos mėnesio vidurkis siekė 106,95 Eur/MWh ir buvo didžiausias nuo sausio, kai siekė 117,4 Eur/MWh.

Tokia elektros kainų tendencija išlieka ketvirtą mėnesį iš eilės: vidutinės elektros mėnesio kainos gegužę (75,85 Eur/MWh), birželį (91,64 Eur/MWh), liepą (98,02 Eur/MWh) taip pat buvo didžiausios nuo sausio.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo planų su 24 mėnesių fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per rugpjūtį sumažėjo 1,3 proc. – nuo 0,255 Eur/kWh iki 0,252 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 2,2 proc. – nuo 0,254 Eur/kWh iki 0,248 Eur/kWh.
Planų su nefiksuota kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, padidėjo 4 proc. – nuo 0,246 Eur/kWh ik 0,256 Eur/kWh.
Gamtinės dujos rugpjūčio mėnesį pabrango – TTF prekybos taške jos vidutiniškai kainavo 37,6 Eur/MWh, arba 14,2 proc. daugiau nei liepą, kai kainos siekė 33,0 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos gali svyruoti 36–40 Eur/MWh ribose.
Mūsų šalyje rugpjūčio mėnesį suvartota 1 proc. mažiau gamtinių dujų, palyginti su liepos mėnesiu. Gamtinių dujų vartojimo sumažėjimą lėmė 3,4 proc. sumažėjęs tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtų vartotojų vartojimas. Lietuvoje nuo gegužės mėnesio tęsiasi tendencija, kad kas mėnesį yra suvartojama apie 1 TWh gamtinių dujų ir vartojimo pokyčiai, lyginant skirtingus mėnesius, nėra ryškūs. Praėjusiais metais tais pačiais mėnesiais buvo stebimi ženklesni vartojimo pokyčiai: Lietuvos vartojimas svyravo nuo 0,88 TWh iki 1 TWh per mėnesį.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos rugsėjo 1 d. buvo užpildytos 92,4 proc., kai pernai tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 92,9 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla rudenio pirmąją dieną buvo užpildyta 71,1 proc. lygiu, pernai tuo pačiu metu – apie 83 procentus.
Biokuras rugpjūčio mėnesį pabrango, tiekėjams ruošiantis naujam šildymo sezonui: biokuro kainos vidurkis buvo 18,56 Eur/MWh, arba 10 proc. didesnis už liepos mėnesio kainą, kuri siekė 16,88 Eur/MWh. Pernai rugpjūtį biokuro (19,99 Eur/MWh) kainos buvo 7,2 proc. didesnės nei nagrinėjamą mėnesį.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugsėjį yra 5,59 ct/kWh – 3,6 proc. mažesnė nei rugpjūtį, kai siekė 5,81 ct/kWh ir 10 proc. mažesnė nei buvo pernai rugsėjį (6,2 ct/kWh). Šilumos energijos kaina rugsėjį visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose yra mažesnė už šalies vidutinę šilumos kainą, kuri siekia 6,19 ct/kWh. Rugsėjo mėnesį kaina sumažėjo Vilniuje – 6,2 proc., Kaune – 5,7 proc., Klaipėdoje išliko nepakitusi, didėjo Šiauliuose – 3,7 proc. ir Panevėžyje – 1,4 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu. Mažiausia šilumos kaina rugsėjį yra Vilniuje – 5,29 ct/kWh.
Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje išliko mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias – 5,6 ct/kWh, Latvijos didžiausias – 7,7 ct/kWh, visos šalies kainos vidurkis Lietuvoje – 6,19 ct/kWh, Latvijoje – 8,1 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,5 ct/kWh. Lyginant sostines, Vilniuje šilumos kaina mažiausia – 5,29 ct/kWh, Taline – 7,6 ct/kWh, arba 44 proc. didesnė. Didžiausia kaina išliko Rygoje – 8,3 ct/kWh, arba 57 proc. didesnė nei Vilniuje.
Rugpjūtį Brent naftos kainos svyravo 76–82 USD/bbl ribose. Naftos kainų mėnesio vidurkis siekė 78,9 USD/bbl, kai liepą Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 83,9 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos šių metų pabaigoje gali svyruoti apie 70–72 USD/bbl.
Benzino vidutinė kaina nuo balandžio pradžios Lietuvoje išlieka didesnė už dyzelino vidutinę kainą. Šis kainų skirtumas per rugpjūčio mėnesį padidėjo nuo 0,04 Eur/l iki 0,05 Eur/l.
Šiemet rugpjūtį, palyginti su liepa, benzino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse sumažėjo 0,029–0,044 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse sumažėjo 0,031–0,054 Eur/l
Rugpjūčio mėnesį lengvųjų keleivinių (M1 kategorija) elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,2 proc. – padaugėjo 753, t. y. grynųjų elektromobilių skaičius išaugo 2,7 proc., arba 370 automobilių, o iš išorės įkraunamų hibridų skaičius registre padidėjo 3,9 proc., arba 383.
Elektromobilių (BEV+PHEV) užimama parko dalis per 2024 m. rugpjūčio mėn. išaugo 2,9 proc. ir šiuo metu sudaro 1,41 proc. viso M1 kategorijos transporto priemonių parko (BEV sudaro 0,82 proc., PHEV – 0,59 proc.).
Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,54 Eur, arba 2,3 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzeliniu automobiliu (8,02 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (10,80 Eur).