Kovo 21 d. sukanka 100 dienų, kai dirba nauja Vyriausybė. Per šį laiką priimti švietimo bendruomenės laukti sprendimai: padidintos lėšos vaikų neformaliajam švietimui, sudarytos sąlygos išlikti nedidelėms miestelių gimnazijoms, pradedamos peržiūrėti bendrojo ugdymo programos.
„Pradėjome darbus turėdami karščiausių problemų, kurias būtinai reikėjo spręsti tuoj pat, sąrašą. Kalbantis su bendruomenėmis, ryškėjo ir daugiau bėdų. Nuolat girdime pedagogų ir mokinių nusiskundimus, kad ugdymo programos yra perpildytos, o viso ko tikslu tampa egzaminas, bet ne žinių siekis. Dabar ieškome kuo labiau subalansuoto ugdymo programų turinio.
Kita labai opi problema – vadovėlių trūkumas. Pradėję kadenciją pamatėme, kad šis procesas faktiškai nevaldomas: ugdymo programos atnaujintos, kai vadovėliai dar net nebuvo pradėti rašyti, tad nenuostabu, kad per trumpą laiką autoriai ir leidyklos nespėjo jų parengti. Subūrėme darbo grupę vadovėlių trūkumo problemoms spręsti. Sutarėme, kad su leidyklų atstovais susitikinėsime reguliariai, jau gavome patikinimą, kad didžioji dalis vadovėlių mokyklas turi pasiekti šiemet. Ieškome būdų procesą dar labiau paspartinti“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Svarbiausi 100 dienų ir artimiausiu metu suplanuoti darbai
1. Sudarytos sąlygos išlaikyti nedideles gimnazijas miesteliuose
Pakoreguotos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės. Miestelių gimnazijose bus galima sudaryti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokysis ne mažiau kaip 12 mokinių ir savivaldybė prisidės skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Sudarius sąlygas išlaikyti gimnazijas miesteliuose, mokiniams nereikės gaišti laiko kelyje, rytais nereikės taip anksti keltis, daliai jų bus didesnės galimybės lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus.
2. 2025 m. lėšos vaikų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui padidėjo 25 proc. –nuo 20 mln. Eur iki 25 mln. Eur
„Papildomos valstybės lėšos sumažins tėvų finansinę naštą būreliams, leis pritraukti į neformaliojo švietimo veiklas daugiau vaikų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Remiantis turimais mokinių dalyvavimo NVŠ krepšelio veiklose duomenimis, NVŠ krepšelio finansavimą gaunančių mokinių skaičius padidėjo beveik 9 proc.: 2024 m. vasario mėn. NVŠ veiklose dalyvavo beveik 111 tūkst. vaikų, 2025 vasarį – beveik 121 tūkst.
Papildomą finansavimą NVŠ krepšeliui numatoma skirti ir 2026 m. bei 2027 m. (po papildomus 5 mln. Eur kasmet).
3. Parengtas siūlymas nukelti istorijos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų pakeitimo įsigaliojimo datą
Ministerija pasiūlė nukelti istorijos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų (VBE) pakeitimų įsigaliojimo datą. Istorijos egzamino argumentuoto rašinio rašymo užduotis, o geografijos egzamino užduotis, skirta tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti, būtų įtrauktos nuo 2028–2029 mokslo metų. Taigi, tokį egzaminą laikytų dabartiniai devintokai 2029 metų pavasarį. Tai leis tiek mokytojams, tiek mokiniams be streso, pamažu pasirengti naujoms užduotims.
Iki šiol planuota, kad šie pakeitimai į VBE užduotis būtų įtraukti nuo 2025–2026 m. m.
4. Pradedama bendrojo ugdymo programų peržiūra. Kai kurios bus pakoreguotos, o, pvz., istorijos, žadama susiaurinti. Istorijos mokytojai pastebi, kad nebeužtenka pamokų įsigilinti į visas pateiktas temas, nebespėjama jų visų kokybiškai išdėstyti.
5. Suburta darbo grupė dėl vadovėlių leidybos sistemos tobulinimo. Vyksta susitikimai su leidėjais, ieškoma sprendimų, kaip paspartinti vadovėlių leidybą, užtikrinti geresnį skaitmeninių mokymo priemonių prieinamumą, sustiprinti vadovėlių turinio kokybę ir kt.
6. Išsaugota unikali Šiaulių „Juventos“ progimnazija
Savito muzikinio ugdymo tradicijas puoselėjančiai progimnazijai buvo iškilusi reorganizavimo grėsmė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai susitiko su bendruomene, pasiūlė, kad progimnazija galėtų įgyvendinti Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementus. Šiam siūlymui pritarė bendruomenė, savivaldybės vadovai. Pritaikydama Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementus „Juventa“ gali tęsti profesoriaus Eduardo Balčyčio sukurtą unikalią muzikinio ugdymo tradiciją ir kartu teikti bendrąjį ugdymą.
7. Inicijuotas KURSUOK auditas
Vasario pradžioje inicijuotas suaugusiųjų švietimo platformos KURSUOK auditas, suburta platformą peržiūrėsianti darbo grupė. Tai leis įvertinti, kaip efektyviai veikia visa KURSUOK sistema. Darbo grupė teiks siūlymus, kaip geriau formuoti mokymosi programų dalyvių grupes, mažinti sistemos apkrovos iššūkius, tobulinti sistemos finansavimo krepšelių valdymo modelį ir kt.
8. Naujos finansavimo priemonės sporto organizacijoms
Valstybės lėšos nuo šiol bus skiriamos ne tik aukšto meistriškumo sportininkams rengti ar dalyvauti varžybose, bet ir fizinio aktyvumo veikloms skatinti bei jauniems talentingiems sportininkams ugdyti. Šioms finansavimo priemonėms 2025 m. numatoma skirti 4 mln. eurų.
9. Numatoma įteisinti jungtines doktorantūros studijas
Tokios studijos suteiks daugiau galimybių universitetams bendradarbiauti tarpusavyje ir su užsienio aukštosiomis mokyklomis rengiant jaunuosius tyrėjus, o doktorantams – įgyti tarptautinės patirties.
10. Skaitmeniniai diplomai – ir aukštosiose mokyklose
Aukštosioms mokykloms ruošiamasi suteikti galimybę išduoti skaitmeninius diplomus absolventams, taip siekiama skatinti skaitmenizaciją aukštojo mokslo sektoriuje. Šiuo metu skaitmeninius diplomus jau gauna bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai.
Informacija
https://smsm.lrv.lt/lt/
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex
