Darbo rinkai besirengiantis asmuo – dažniausiai vyresnis nei 50 m., stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti. Praėjusiais metais šiai Užimtumo tarnybos klientų grupei buvo teikiamos individualios ir į konkrečią asmens kliūtį užimtumui orientuotos paslaugos, o pagalba pasinaudojo daugiau nei 6 tūkst. žmonių.
Tik 4 šalies savivaldybės iš 60, kartu su Užimtumo tarnyba įgyvendinančios užimtumo didinimo programas, 2025 m. netaikys atvejo vadybos principų. Tai – Kretingos, Skuodo, Šiaulių rajonų bei Neringos savivaldybės. Visos kitos teikė psichologines, teisines, finansinio raštingumo konsultacijas, padėjo įteisinti artimųjų priežiūrą arba skyrė socialinius darbuotojus, gelbstinčius namų ūkiuose, organizavo socialinius taksi, parūpino nemokamą susisiekimą viešuoju transportu, motyvavo, padėjo gydytis nuo žalingų priklausomybių.
„Pernai pajutome savivaldų iniciatyvumą buriant vietos bendruomenes. Taip pat plėtėsi savivaldybėse teikiamų paslaugų spektras, buvo užtikrintas pagalbos teikimo nuoseklumas ir tęstinumas“, – pasakojo Užimtumo tarnybos atvejo vadybos koordinatorė Daugailė Kadžė.
Per trejus tarpinstitucinio bendradarbiavimo metus pastebėta, kad moterys dažniau nei vyrai susiduria su atsakomybe prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, todėl jų galimybės sugrįžti į darbo rinką yra labiau ribotos.
Nutolusių kaimų gyventojai dažniau susiduria su susisiekimo problemomis. Didesniuose miestuose skelbiama daugiausiai laisvų darbo vietų, o teikiamomis socialinėmis paslaugomis dėl nepalankių viešojo transporto grafikų pasinaudoti kartais neįmanoma. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat azartinių žaidimų, klientai dažniausiai neatskleidžia. Jie išsisukinėja nuo atsakymų, kodėl neieško darbo ar negali dirbti, nors problema išlieka.
Savivaldybės darbo rinkai besirengiantiems žmonėms vis dažniau siūlo ne tik konsultavimo paslaugas. Pasitaiko ir išskirtinių pagalbos atvejų.
Kelmės ir Mažeikių rajonų savivaldybės sumoka už vairavimo kursus ir padeda įgyti vairuotojo pažymėjimą nutolusių vietovių gyventojams. Utenos, Pasvalio rajonų savivaldybės prie gyventojų darbinės motyvacijos didinimo ir oresnės kasdienybės prisideda kompensuodamos odontologo paslaugas, aprūpindamos akiniais.
Visagine teikiama pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslauga, o Vilniaus rajono savivaldybė siūlo vietos gyventojais prasmingą laisvalaikį, skatina judėti, mankštintis, suteikia galimybę naudotis asmeninio trenerio paslaugomis.
Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkai taip pat pasitelkia įvairias užimtumo didinimo formas: organizuoja seminarus, pažintinius vizitus. Taip padedama apsispręsti dėl gydymosi nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio priklausomybės, sužinoti apie nelegalaus darbo pasekmes, išsiaiškinti prekybos žmonėmis formas.
Sausio 1 d. darbo rinkai besirengiančio asmens statusu registruota 25,4 tūkst. asmenų. Jie sudarė 11,7 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų. Didžiausią darbo rinkai besirengiančių asmenų dalį sudaro 50+ m. asmenys (72,2 proc.), kiek daugiau nei ketvirtadalį (26,6 proc.) – 30-49 m. amžiaus, jaunimas (iki 29 m.) – 1,2 proc. Asmenys su negalia sudaro 16,9 proc. visų besirengiančių darbo rinkai asmenų. Daugiausia darbo rinkai besirengiančių asmenų yra Vilniaus mieste ir Vilkaviškio rajone.
Daugiau kaip pusė darbo rinkai besirengiančių asmenų (58,7 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti. Kas ketvirtas (24,6 proc.) neturi galimybių iš gyvenamosios vietos atvykti į darbo vietą, 11,2 proc. apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, 9,4 proc. turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, 4,5 proc. turi žalingų priklausomybių.
Šiai klientų grupei darbas nesiūlomas, kol nepašalinamos kliūtys užimtumui, bet jie ir toliau draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Informacija
https://uzt.lt/
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex
