Per artimiausius ketverius metus bus didinamas mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, valstybinėse ir savivaldybėse dirbančių trenerių darbo užmokestis. Numatoma skirti daugiau lėšų vadovėliams, didinti neformaliojo švietimo prieinamumą, subalansuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, kad visi galėtų gauti kokybišką ugdymą.
Šios nuostatos įtrauktos į Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projektą. Siūlymus dėl švietimo, mokslo ir sporto sričių, konsultuodamasi su socialiniais partneriais, rengė ir teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Ministerija numatė darbus pagal keturis pagrindinius prioritetus.
1 prioritetas: lygias galimybes suteikiantis (įtraukusis) ikimokyklinis ir bendrasis ugdymas
Kaip akcentuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, labai svarbu užtikrinti švietimo sistemos teisingumą, kad ji garantuotų visiems lygias galimybes kokybiškai mokytis, studijuoti, siekti karjeros.
„Didžiausią dėmesį sutelkėme būtent į socialinio teisingumo užtikrinimą: vaiko galimybių neturi riboti gyvenamoji vieta ir tėvų finansinė padėtis. Šis tikslas yra esminis, kuriam pasiekti planuojame sprendimus bei finansinius išteklius“, – sako ministrė.
Vyriausybės plano projekte numatyta subalansuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą užtikrinant teisę gauti kokybišką ugdymą, nepriklausomai nuo to, kokioje vietovėje mokinys gyvena. Bus remiamas socialinę riziką patiriančiose šeimose gyvenančių vaikų ikimokyklinis ugdymas: numatoma sukurti 2 tūkst. naujų ikimokyklinio ugdymo vietų ir finansuoti ne mažiau kaip 3 tūkst. vaikų, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ikimokyklinį ugdymą. Taip pat planuojama sukurti ar pritaikyti erdves visos dienos mokyklos veikloms, kuriomis galėtų naudotis ne mažiau kaip 4,5 tūkst. vaikų.
Vyriausybės priemonių plane dėmesys skiriamas gamtamoksliniam ugdymui stiprinti, gabiems vaikams ugdyti. Numatyta kiekvienam 7–10 ir I–IV gimnazijos klasių mokiniui sudaryti sąlygas ne mažiau kaip 9 akademines valandas per mokslo metus dalyvauti STEAM atviros prieigos centrų organizuojamuose užsiėmimuose, skirti tam reikalingą finansavimą. Kvalifikaciją STEAM ir kitose ugdymo srityse galės tobulinti ir mokytojai bei mokyklų vadovai.
Planuojama kasmet skirti valstybės biudžeto lėšų savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms autobusams įsigyti, atnaujinti ar kitoms mokinių pavėžėjimo paslaugoms užtikrinti.
Vienas iš pagrindinių švietimo srities tikslų – gerinti mokytojų darbo sąlygas ir spręsti su pedagogų kaita susijusius iššūkius.
Numatoma kasmet didinti mokytojų, mokyklų vadovų, pagalbos mokiniui specialistų darbo užmokestį, jis turėtų augti ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą. Planuojama, kad 2028 m. pabaigoje iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos vienai sąlyginei mokytojo pareigybei sudarytų ne mažiau kaip 170 proc. pareiginės algos bazinio dydžio. Tai reiškia, kad vienam mokytojo etatui darbo užmokesčiui per mėnesį vidutiniškai skiriamos mokymo lėšos 2028 m. pabaigoje sudarys ne mažiau kaip 3 035 Eur.
Taip pat numatyta sumažinti administracinę naštą ir biurokratinius reikalavimus diegiant dirbtinio intelekto naudojimu grįstus sprendimus.
Numatoma tikslingai nukreipti išteklius pedagogų rengimo kokybei, dėmesį skiriant pedagoginės praktikos trukmės didinimui ir trūkstamų specialybių mokytojų rengimui. Planuojamos investicijos į mokinio padėjėjų kompetencijų stiprinimą, pasirengiant dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais.
Numatyta didinti lėšas vadovėliams įsigyti – iki 50 Eur vienam mokiniui. 2025 m. vienam mokiniui tenka 30 Eur valstybės biudžeto lėšų.
Taip pat numatoma užtikrinti finansavimą lituanistinio švietimo mokykloms, esančioms užsienyje, kasmet sukurti bent po 20 lietuvių kalbos lygio nustatymo testų ir patobulinti užsienio lietuvių poreikiams pritaikytą elektroninę registracijos į egzaminus ir egzaminų laikymo sistemą.
Lietuvoje numatoma stiprinti tautinių mažumų mokyklas, tobulinti šiose mokyklose dirbančių mokytojų kompetencijas, skirti daugiau laiko mokinių lietuvių kalbos mokymui ir neformaliajam švietimui.
2 prioritetas: visus įgalinantis mokymasis visą gyvenimą
Svarbus siekis – užtikrinti tolygų neformaliojo vaikų švietimo veiklų prieinamumą ir įvairovę, kad ne mažiau kaip 80 proc. bendrojo ugdymo mokinių pasinaudotų šiomis paslaugomis.
Skatinant visuomenę mokytis visą gyvenimą, siūlomos priemonės profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo tobulinimui.
Siūloma stiprinti profesijos mokymąsi pameistrystės būdu, kai profesinių mokyklų mokiniai įgūdžių įgyja realioje darbo vietoje, plėtoti suaugusiųjų švietimo galimybes – bent 15 tūkst. suaugusiųjų per metus sudaryti galimybes mokytis, įdiegti tvarų valstybės biudžeto lėšomis grįstą suaugusiųjų švietimo finansavimo modelį. Taip pat numatyta pradėti sistemiškai ruošti profesijos mokytojus.
3 prioritetas: tarptautinę vertę kuriantis aukštasis mokslas
Numatoma kasmet didinti mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokestį, kad 2028 m. pabaigoje šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 4,3 tūkst. Eur, o akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokestis kasmet augtų ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą. Siūloma užtikrinti doktorantams tas pačias socialines garantijas kaip ir dirbantiesiems. Numatoma sudaryti sąlygas tarpkryptinėms, jungtinėms doktorantūros programoms su kitų šalių universitetais.
Valstybės finansavimas kasmet turėtų augti ir moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Tai leistų atnaujinti mokslo ir studijų institucijų finansinį skatinimą už MTEP ir meno veiklos pasiekimus, rezultatų kokybę, taip pat investuoti į taikomuosius MTEP valstybei prioritetinėse srityse.
Papildomų lėšų siūloma skirti studentų apgyvendinimo sąlygoms gerinti, pritraukti daugiau užsienio studentų į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir padėti jiems integruotis vietinėje darbo rinkoje.
Taip pat numatoma sukurti valstybės paskolų studijoms teikimo ir grąžinimo modelį, grąžinimą siejant su absolvento pajamomis.
Į planą įtrauktos priemonės mokslo ir studijų kokybei bei infrastruktūrai stiprinti.
4 prioritetas: fiziškai aktyvi visuomenė ir tvarus aukšto meistriškumo sporto stiprinimas
Numatoma įtraukti daugiau gyventojų, ypač vaikų, į organizuotas fizinio aktyvumo veiklas, finansuojant fizinio aktyvumo projektus bei atitinkamas naujas fizinio aktyvumo programas.
Siūloma plėsti ir finansuoti nacionalinę fizinio aktyvumo programą, skirtą mokyti vaikus plaukti bei formuoti saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžius. Tikslas – kad 2028 m. programoje dalyvautų ne mažiau kaip 17 tūkst. vaikų.
Ir visuomenės fiziniam aktyvumui, ir aukšto meistriškumo sportui augti svarbi sąlyga yra prieinama ir kokybiška sporto infrastruktūra. Todėl bus nustatytos sporto infrastruktūros prioritetinės vystymo kryptys bei patvirtinti kriterijai ir pagal juos finansuojama sporto infrastruktūros plėtra.
Numatoma nustatyti vienodus finansavimo kriterijus sporto šakų federacijoms ir asmenų su negalia sporto organizacijoms, siekiant joms užtikrinti lygias galimybes dalyvauti olimpinėse ir paralimpinėse, kurčiųjų žaidynėse.
Gerinant sportininkams reikalingų paslaugų plėtrą, planuojama sukurti sporto medicinos ir sporto mokslo paslaugų tinklą, o kartu ir motyvuojančias Lietuvos sporto centro sveikatos priežiūros specialistų darbo apmokėjimo sąlygas. Taip pat numatoma užtikrinti motyvuojančią trenerių darbo apmokėjimo sistemą, bent 30 proc. didinti valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestį.
Be kita ko, numatyta užtikrinti sportininkų pamainos rengimą stiprinant sporto gimnazijas ir plėtojant klases, skirtas mokiniams, kurie yra sportininkai.
Informacija
https://smsm.lrv.lt/lt/
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex
