Seimas po svarstymo pritarė siūlymui Sveikatos sistemos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad valstybės laiduojama nemokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama nemokamai ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.
„Tai yra labiau pinigų perskirstymo ir resursų perskirstymo klausimas. Mes kalbame apie paslaugų prieinamumą ir eilių mažinimą tada, kai eilės yra sudaromos dirbtinai, kai pacientas negali sumokėti priemokos, kai jos yra reikalaujama. Šitos praktikos yra empiriškai patikrintos, stebimos ir užfiksuotos. Jos yra užfiksuotos ligonių kasų dokumentuose, per skundus ir taip pat mūsų pacientų tuose tyrimuose, kuriuos esame patys atlikę“, – projektų pristatymo metu sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jeigu paciento, kuriam teikiama valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūros paslauga, pageidavimu naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos teikiant šią paslaugą yra kompensuojamos valstybės, jis turi sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą. Pacientas, pageidaujantis gauti brangiau kainuojančią priemonę, turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę. Visų priemonių tipų, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, sąrašą tvirtina ir kainų skirtumų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
„Raginu visus palaikyti šį įstatymo projektą ir manau, kad jo tikslas yra padaryti taip, kad žmonėms nereikėtų mokėti du kartus, nes pagal dabartinę praktiką vis tik pasitaiko atvejų, kada jau už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą yra paprašoma susimokėti dar kartelį. Manau, kad šis įstatymo projektas padidins ir skaidrumą, ir aiškumą, kada pacientas galės pasirinkti, kokią jam paslaugą gauti ir ar norėti papildomai geresnės priemonės, jeigu jisai taip mano, kad yra reikalinga“, – pritarti projektui po svarstymo kvietė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.
Derinant teisės aktus atitinkamai keičiamos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos.
Siekiant užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka kaip šiuo metu, į Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnį, reguliuojantį kompensuojamųjų paslaugų apimtis, perkeliamos tai garantuojančios Mokamų paslaugų teikimo tvarkos nuostatos.
Sveikatos sistemos įstatymo pataisų projekte taip pat numatomas įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio „ex post“ vertinimas.*
Sveikatos sistemos įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-518(2) svarstymo pritarė 56, prieš balsavo 38, susilaikė 5 Seimo nariai.
Lydimajam Sveikatos draudimo įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-519(2) po svarstymo pritarė 58, prieš balsavo 37, susilaikė 10 Seimo narių.
Numatoma, kad pataisos įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d.
*Atliekant „ex post“ vertinimą, turi būti įvertinta, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šių paslaugų papildomai neapmokestina (nereikalauja iš pacientų papildomo mokėjimo už šias paslaugas); ar valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėra teikiamos kaip mokamos (išskyrus atvejus, kai pacientas neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytų valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo sąlygų) asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2030 m. sausio 1 dienos.
SAM ir LRS informacija
https://sam.lrv.lt/lt/news/
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex
