TVK

    Marcelė Kubiliūtė/Nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos  

    Žvalgų diena, skirta Marcelei Kubiliūtei

    B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotrauka  

    Artėjančią spalio 27 dieną minima Žvalgų diena reiškia, kad pats metas prisiminti žmonės, kurių veidai retai matomi, bet darbai yra dideli ir svarbūs. Žvalgyboje dirbantys vyrai ir moterys kasdien atlieka visuomenei nematomus darbus ir taip gina tėvynę.

    Žvalgai analizuoja informaciją, atlieka sudėtingas žvalgybines užduotis priešų teritorijoje, kaip kitados darė ir Lietuvos žvalgybos legenda – Marcelė Kubiliūtė, kurios 125-ąsias gimimo metines švenčiame šiemet.

    M. Kubiliūtė visą savo gyvenimą dirbo Lietuvai – iš pradžių, kaip žvalgė, o vėliau kaip redaktorė, šaulė, 1941 metų birželio sukilimo dalyvė, žydų gelbėtoja ir tremtinė. Tai buvo vienintelė moteris tarpukario Lietuvoje, apdovanota visais aukščiausiais valstybės apdovanojimais.

    Grįžusi iš tremties M. Kubiliūtė 1950 - 1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Apklausa, LRT atlikta laidai „Moterų gatvė“ parodė, kad yra tauragiškių, norinčių, jog viena iš Tauragės miesto gatvių būtų pavadinta M. Kubiliūtės garbei.

    „Nepaisant visų negandų, Marcelės Kubiliūtės biografija – tai liudijimas apie žmogų, kuris buvo labai nuoseklus savo veikloje, be to – jautrus kitam, siekiantis padėti žmonėms, nesirenkant, kokios tautybės jie yra, ar kokias politines pažiūras turi“, – apie M. Kubiliūtės gyvenimą ir veiklą yra sakęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

    Paskutinė M. Kubiliūtės darbo vieta, prieš ilgus tremties metus, buvo Lietuvos mokslų akademija, ten – Literatūros skyriuje ji ne tik dirbo, bet ir dalyvavo 1941 metų birželio sukilime, gelbėjo žydus. Todėl būtent ten Krašto apsaugos ministerija ir kviečia ateiti spalio 27 dieną. Mokslų akademijoje bus galima pamatyti M. Kubiliūtei atminti skirtą išskirtinę menininkės Jolitos Vaitkutės kūrybinę instaliaciją „Širdies raktininkė“.

    Pasak J. Vaitkutės, instaliacijos pavadinimo idėja kilo iš M. Kubiliūtės gebėjimo atrakinti ne tik seifus su slaptais dokumentais, bet ir žmonių širdis. Nuoširdus žvalgės rūpestis žmonėms ir meilė savai žemei ją vedė per gyvenimą.

    Vienas iš svarbiausių M. Kubiliūtės darbų – sutrukdytas Lietuvos vyriausybės perversmas 1919 metais. Tokiai operacijai įgyvendinti žvalgei reikėjo nusikalti raktą nuo seifo, kuriame buvo slapti dokumentai. Tačiau šis raktas buvo tik maža visos operacijos detalė. Iki jo, Marcelė atrakino daug durų savo nuosekliu darbu ar užmegzdama santykius su Lietuvos priešais. Ji mokėjo rasti kelią į žmogaus širdį, o raktai buvo jos nematomi ginklai.

    M. Kubiliūtės atmintis, darbai atsiliepia ir dabartyje, todėl renginyje, skirtame Žvalgų dienai, bus galima išvysti instaliaciją, skirtą legendinei žvalgei ir pamatyti trumpus interviu su dabarties žvalgėmis. Pasak karinės žvalgybos atstovų, dabarties žvalgės nė kiek nenusileidžia savo garsiajai pirmtakei ir mokosi iš jos žygdarbių.

    „Mūsų istorija turi nemažai puikių pavyzdžių, kai iškilios krašto merginos ar moterys savo darbais prisidėjo prie Lietuvos valstybės, kariuomenės ir karinės žvalgybos kūrimo bei jos stiprinimo. Marcelė Kubiliūtė – viena iš jų. Ryškų jos veiklos pėdsaką matome Lietuvos karinės žvalgybos kūrimo ištakose, todėl Marcelę Kubiliūtę galima drąsiai vadinti žvalge, atstovaujančia karinei žvalgybai“, – sako karinės žvalgybos atstovai.

    Anot jų, džiugu, kad šių laikų Lietuvos karinės žvalgybos – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – pareigūnės seka savo pirmtakės pėdomis ir spinduliuodamos energija, iniciatyvumu bei išradingumu kryptingai siekia tikslų. Šiuo metu departamente tarnauja plačios specializacijos moterys, kurios atlieka ne tik administravimo, informacinių technologijų, analizės, saugumo srities užduotis, bet ir pasižymi vykdant sudėtingas agentūrinės žvalgybos užduotis priešiškoje teritorijoje.

    M. Kubiliūtė buvo beatodairiškai drąsi ir tikėjo tuo, ką daro. Tai pamokos, kurias ji perdavė ir dabarties žvalgams, pamokos, kurias mes visi turime išmokti.

    Menininkės J. Vaitkutės kūrybinė instaliacija „Širdies raktininkė“ sukurta Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva „Diskusijų pietų pertrauka“ formate. Tai renginių ciklas, kurio metu Krašto apsaugos ministerija žymius visuomenės veikėjus kviečia diskutuoti apie įsimintinas istorines asmenybes ar reikšmingus valstybei įvykius.


    Visuomenė aplankyti meninę instaliaciją galės nuo spalio 27 iki lapkričio 12 d., o spalio 27 dienos renginio programoje bus galima pamatyti ir išgirsti:

    - Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Lietuvos mokslų akademijos prezidento prof. Jūro Banio sveikinimai.

    - VšĮ „Kultūros inovacijos“ teatro spektaklio MARCELĖS LEGENDA (rež. Neringa Danienė) ištraukos.

    - Menininkės Jolitos Vaitkutės pasakojimas.

    - Unikalūs ir pirmą kartą pristatomi, dabarties žvalgių interviu.




    KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA
    Visuomenės informavimo skyrius Strateginės komunikacijos
    ir viešųjų ryšių departamentas

    236

    Televizijos g. 5, LT72343 Tauragė

    +370 446 72221

    info@tvk.lt

    Sekite mus
    Žiūrimiausios naujienos
    Naujausios nuotraukos

    © Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex