Songaila vs. Funkas: Tauragės banko rūmų statybų intriga

Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Galaunių namai-muziejus bendradarbiaudamas su Tauragės krašto muziejumi ,,Santaka“ šių metų rugpjūčio 27 dieną Tauragės pilies menėse atidarė parodą, skirtą architektui Arnui Funkui „ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957)”. Jeigu jau spėjote apžiūrėti parodą, pastebėjote baltą maketą – ten Tauragės banko rūmai.

Vakar dr. Marija Drėmaitė, kuri kuravo šią parodą, pasakojo apie Lietuvos bankų statybas Lietuvoje tarpukariu. Ji atskleidė daugiau Tauragės banko rūmų statymo (1935 m.) peripetijų. Išskirtas faktas, kad tuo laikotarpiu buvo manyta – pastatas neva bus per daug prabangus apskrities miestui. Nepaisant abejonių ir daromo spaudimo, architektai Mykolas Songaila ir Arno Funkas savo sumanymo neatsisakė. Vis tik mįsle išlieka architektų bendradarbiavimas Tauragėje. Ant pastato plano trūksta parašų, kas skatina svarstymus apie atsirandančius skirtumus tarp architektų.

Lektorė identifikavo, kad rūmų vartai, tikriausiai, bus M. Songailos kūryba, o apskritą operacijų salę A. Funkas vėliau pakartojo Panevėžio cukraus fabrike. Tikėtina, kad jaunesnis A. Funkas siekė tapti savarankiškesniu, todėl ilgainiui kūrėjų požiūriai galėjo imti skirtis. M. Songaila buvo amžiumi vyresnis architektas, laikęsis akademistinės stilistikos. O A. Funkas, baigęs mokslus Vokietijoje, į pastatų projektavimą atsinešė „pastatas – meno kūrinys“ požiūrį. Pastarasis taip pat įgijo žinių, kaip naudoti naujas medžiagas statybose, todėl jo suprojektuotuose pastatuose daug stiklo, gelžbetonio, metalo. A. Funkas tarpukariu išvystė savitą architektūros stilių. Atsisakydamas dekoro prabangos jausmą pastatuose sukūrė suvaldydamas erdvę, per proporcijas ir medžiagiškumą.

Paklausta, kodėl Lietuvos bankas tarpukariu siekė plėsti įtaką per architektūrą, dr. M. Drėmaitė atsakė, kad toks požiūris buvo itin svarbus naujai besikuriančiose nacionalinėse valstybėse, pabirusiose iš Rusijos imperijos sudėties. Norėta kurti pakylėjančią architektūrą, bankų skyriai buvo statomi centrinėse gatvėse, dideliuose sklypuose. Su vietos žmonėmis apie pastatų statybą nebuvo tariamasi, todėl tauragiškiai tarpukariu pastato projekto negalėjo įtakoti. M. Songaila ir A. Funkas Lietuvos banko skyrius pastatė Panevėžyje, Kėdainiuose, Utenoje, Raseiniuose, Biržuose, Mažeikiuose, Kretingoje ir Tauragėje. Didžioji dauguma jų dar išlikę.

Po paskaitos lankytojai apžiūrėjo parodą.

Parodą galite apžiūrėti Tauragės pilies menėse iki spalio 19 d. muziejaus darbo valandomis. Lankymas nemokamas.

Tekstą parengė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė
M. Černecko nuotraukos
https://tauragesmuziejus.lt/