Tado Dambrausko fotokonkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje“ laureatė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių specialistė gr. Margarita Melinytė sako, kad tobula nuotrauka nėra tik apie vizualinį grožį ir estetiką. Svarbiausia yra emocija ir istorija, kurių karės užfiksuotose nuotraukose yra apstu. Daugkartinė T. Dambrausko fotokonkurso dalyvė Margarita sako, kad dalyvavimo patirtis kaskart leidžia iš naujo atrasti savo kūrybinį potencialą ir siekti dar didesnių tikslų.
– Papasakok, kaip pradėjai savo karjerą ryšių su visuomene srityje, ypač kariuomenėje? Kas patraukė į šią sritį? Kaip laikas, praleistas kariuomenėje, formavo tave kaip asmenybę?
– Laikas, praleistas kariuomenėje, mane formavo kaip asmenybę daugeliu požiūrių. Visų pirma, tai išmokė disciplinos ir prisiimti atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus. Režimas, keliami reikalavimai ir tam tikra įtampa padėjo sustiprinti psichologinį atsparumą ir gebėjimą susitelkti net sunkiausiomis akimirkomis. Laikas kariuomenėje taip pat stiprino mano gebėjimą priimti sprendimus greitai ir efektyviai. Turėjau mokytis veikti netikėtose situacijose ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
– Koks buvo jausmas, kai pirmą kartą fotografavai karinę operaciją ar karines pratybas?
– Pirmas išvykimas į mišką kartu su nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais kėlė daug streso ir nežinios: daug veiksmo, bėgioji pirmyn atgal. Kartu turi netrukdyti kariams vykdyti operacijos. Tikėjausi, kad bus ramiau ir pavyks lengviau padaryti gražių kadrų. Visgi turi suprasti, kad vienu metu visose vietose nebūsi.
– Kas yra tobula nuotrauka?
– Tobula nuotrauka nėra vien vizualus grožis, estetiškumas. Tobula nuotrauka turi gilią emociją ir pasakojamąją vertę. Tai vaizdas, į kurį žiūrėdamas matai istoriją, jauti emociją. Tai nuotrauka, sukelianti džiaugsmą, ramybę, galbūt net liūdesį ar susimąstymą. Kartais tai kadras, prie kurio sustoji ir mintyse girdisi „wow“. Ji kalba savo kalba ir leidžia žiūrovui išgyventi užfiksuotą akimirką taip, tarsi jis pats būtų buvęs toje vietoje, toje situacijoje.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti fotografuojant karinėje aplinkoje?
– Prisimenu Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivį „Spartan“ ir mūsų NATO sąjungininkų naikintuvų bendrą treniruotę, kuri buvo fotografuojama atidarius „Spartano“ rampą. Esi prisirišusi, tačiau aplink begalinis dangus, net gniaužia kvapą. Pirmą kartą nepadariau nė vieno kadro, kuriuo didžiuočiausi, tačiau patirtą emociją prisiminsiu ilgam.
– Kaip tavo nuotraukos padeda suprasti karinio gyvenimo realijas? Ar kada nors sulaukei atsiliepimų, kurie tave nustebino?
– Manau, kad mano nuotraukos atveria duris į kariuomenės pasaulį, kuris galbūt civiliui žmogui atrodo tolimas ir nepažįstamas. Per fotografiją stengiuosi parodyti kariuomenės kasdienybę tokią, kokia ji yra, – kupiną iššūkių, sunkių treniruočių, rikiuočių, draugystės, vienybės ir prasmingų akimirkų. Kai tarnavau Dragūnų batalione, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių mamos dažnai parašydavo, kad išvydus nuotraukas joms pasidaro ramiau, nes pamato, kaip gyvena jų vaikai. Karinėse oro pajėgose emocijų kiek mažiau, čia fotografuoji daugiau techniką, kuri pati savaime šalta, tačiau radus tinkamą fotografavimo kampą ir orlaivis gali šypsotis į objektyvą.
– Dalyvauji Tado Dambrausko fotokonkurse jau trečiąjį kartą. Kiek ir ką tau šis konkursas davė?
– Šis konkursas man leido iš naujo atrasti savo kūrybinį potencialą, o nuolatiniai iššūkiai suteikė galimybę tobulėti kaip fotografei. Be abejo, tas jausmas, kai sužinai, kad tavo pastangos, darbas ir atsidavimas yra matomi ir vertinami, yra neįkainojamas. Tai skatina pasitikėjimą savimi ir suteikia dar daugiau motyvacijos tęsti tai, ką darau, siekti dar didesnių tikslų.
– Ką patartum tiems, kurie domisi karine fotografija arba nori fotoaparatu įamžinti išskirtines istorijas?
– Patarčiau nebijoti klysti, nes kiekviena klaida yra pamoka, padedanti suprasti, kaip geriau atlikti savo darbą. Kartais klaidos gali atverti naujas galimybes ar išmokyti priimti netikėtus sprendimus. Taip pat moko būti kantrius. Kantrybė yra viena iš esminių savybių, ypač fotografuojant kariuomenę ar dinamiškas situacijas. Tobulas kadras ne visada pasitaiko iš karto – kartais reikia ilgai laukti, kol bus tinkama šviesa, akimirka ar emocija. Būtina ieškoti autentiškumo. Autentiškumas yra tai, kas sukuria gilų ryšį tarp nuotraukos ir žiūrovo. Svarbu ne tik graži kompozicija ar techniškai tobulas kadras, bet ir tikras gyvenimas. Tai gali būti kario nuovargio akimirka, emocijos po treniruotės, akistata su iššūkiais ar tiesiog kasdienybė. Autentiškumas nuotraukai suteikia ne tik patrauklumo, bet ir prasmės.
Tado Dambrausko fotokonkursas „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2024“ kviečia dalyvauti ne tik profesionalus, bet ir visus fotografuoti mėgstančius žmones. Jei jūsų nuotraukose užfiksuoti Lietuvos kariuomenės kariai, jų buitis, gyvenimas, šventės, kariniai veiksmai, pratybos, karinė technika ar ginklai – kviečiame dalyvauti! Nuotraukas konkursui galima teikti iki rugsėjo 6 dienos (imtinai).
Daugiau informacijos: https://isarciau.lt/
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex
