Šią vasarą Valstybinė darbo inspekcija (VDI) inicijavo akciją – neplaninius patikrinimus dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos tvarkos pažeidimų klausimais maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įmonėse, ypač atkreipiant dėmesį į jaunimo įdarbinimo aplinkybes.
Minėtu laikotarpiu atlikti papildomi 53 inspektavimai minimuose ekonominės veiklos sektoriuose tiek Klaipėdos, tiek Tauragės apskrities įmonėse.
Papildomai vykdomi patikrinimai ir sulaukus visuomenės pranešimų apie nelegaliai dirbančius nepilnamečius. VDI inspektoriai pastebėjo, kad tokių pranešimų šiais metais ypa
padaugėjo.
LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius pabrėžia, kad „vaiko išnaudojimas – tai ypa
pasibjaurėtinas nusikaltimas, ir Valstybinė darbo inspekcija tokių nusižengimų teisei netoleruoja ir netoleruos. Siekiame visomis jėgomis užkirsti kelią tokiems nesąžiningiems veiksmams, todėl nuolat bendradarbiaujame su kitomis atsakingosiomis institucijomis, tokiomis kaip Vaiko teisių tarnyba ar policija. Tik kompleksinės pastangos duoda rezultatus“.
Papildomų inspektavimų metu nustatyta 11 atvejų, kai nesilaikoma įstatymų įdarbinant nepilnamečius. Nustatyti keli atvejai, kai nepilnamečiai dirbo nelegaliai. Įmonėms ir jų vadovams surašyti protokolai dėl nelegalaus darbo fakto. Nuo 2024 m. liepos 1 d. baudos gerokai išaugo.
Be to, fiksuota atvejų, kai nepilnamečiai dirbo po 22.00 val. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 str. 9 d. 2 p., nepilnamečių darbas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. draudžiamas. Taip pat vienu iš šių atvejų įmonė teikė dokumentus, pagal kuriuos buvo nustatyti nepilnamečio darbuotojo poilsio reikalavimų pažeidimai, t. y. nepilnametis ne tik dirbo daugiau nei 6 val., bet ir sekmadieniais. Dėl nustatytų pažeidimų įmonės atsakingiems asmenims surašyti protokolai pagal ANK 96 str. 2 d., numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 Eur.
„Norime atkreipti dėmesį, kad vienu iš tikrinimo atvejų dalyvavo ir nepilnamečio darbuotojo mama, kuri atvyko pasiimti sūnaus po 22.00 val., – pabrėžia Klaipėdos teritorinio skyriaus patarėja I. Grunskytė. – Patikrinimo metu neįžvelgta išnaudojimo fakto. Darbuotojas neišreiškė jokių pretenzijų darbdaviui, džiaugėsi, kad gali užsidirbti papildomai vasaros metu. Šiuo atveju mamai to paties tikrinimo metu išaiškinti nepilnamečių įdarbinimo ir darbo sutarties vykdymo ypatumai dėl darbo, poilsio laiko ir panašiai.“
Nustatyta ir kitokio pobūdžio pažeidimų. Pavyzdžiui, Neringoje, nuvykus į patikrinimo vietą, rastas dar vienas nepilnametis, 17 metų asmuo. Vaikinas nurodė, kad tai yra pirmoji diena, jis atvyko pasižiūrėti, ar darbas jam tiks, susipažinti su aplinka, kolektyvu, virtuvės prietaisais, įvertinti, ar jie tinkamai veikia, ir pats juos išbandyti. Vaikinas nežinojo, kad tokie „pasibandymo“ veiksmai darbo metu be darbo sutarties yra laikomi nelegaliu darbu.
VDI atkreipia dėmesį, kad tai yra tipinės situacijos, kai leidžiama pasibandyti dirbti ir pradėti dirbti be pasirašytos darbo sutarties, vadinamuoju „neįformintu bandomuoju laikotarpiu“.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė sako, kad vertinant teisinį reguliavimą svarbu akcentuoti, jog asmenims iki 18 metų pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2017 m. birželio 28 d. Nr. 518 patvirtintą „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų“ aprašą būtina atsižvelgti į asmenų iki 18 metų įdarbinimo ir darbo sutarties vykdymo ypatumus dėl darbo laiko, poilsio laiko ir panašiai. I. Piličiauskaitė-Dulkė atkreipia dėmesį, kad asmenys iki 18 metų skirstomi į dvi grupes, t. y. vaikai, asmenys nuo 14 iki 16 metų, ir paaugliai, asmenys nuo 16 iki 18 metų.
„Pirmiausia, norėdamas įdarbinti vaiką, darbdavys prieš sudarydamas darbo sutartį turi raštu informuoti vaiko tėvus apie jam galinčią kilti profesinę riziką, jo saugos ir sveikatos apsaugos priemones, gauti vieno iš tėvų raštišką sutikimą, o mokslo metų laikotarpiu – ir raštišką mokyklos, kurioje vaikas mokosi, sutikimą“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja.
Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, būtina žinoti ir tai, kad darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų, siųsdamas jį tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašymą ir nurodyti galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą – vadovautis joje pateikta išvada, skirdamas dirbti konkrečius darbus, suteikdamas visas reikalingas saugos ir sveikatos apsaugos priemones.
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė primena DSSĮ 36 str. 3 ir 4 d. nustatytą galimą nepilnamečių darbo laiko trukmę. Vaikų, dirbančių lengvus darbus, darbo laiko trukmė ne mokslo metų laiku, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę, – iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę; mokslo metų laiku – iki 12 valandų per savaitę, t. y. iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos. Paauglių darbo laiko trukmė – ne daugiau kaip 8 valandos per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme.
Darbo teisės skyriaus vedėja pažymi, kad nepilnamečių darbas naktį yra draudžiamas. Pagal DSSĮ 36 str. 8 ir 9 d. vaikų darbas rytais nuo 6 iki 7 valandos, t. y. prieš pamokas, taip pat draudžiamas.
Būtina atsižvelgti ir į asmenų iki aštuoniolikos metų darbo naktį reglamentavimą. Vaikų, dirbančių lengvus darbus, darbas nuo 20 iki 6 valandos draudžiamas; paauglių darbas nuo 22 valandos iki 6 valandos draudžiamas; paaugliams, dirbantiems laivuose, naktis yra 9 valandų laiko tarpas, kuris prasideda ne vėliau kaip 22 valandą ir baigiasi ne anksčiau kaip 6 valandą.
Be to, DSSĮ 36 str. 10 d. nustato ir poilsio laiko reikalavimus, t. y. asmenų iki 18 metų poilsio laiką. Šiuo atveju turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį; kai darbo laiko arba praktinio mokymo laiko trukmė yra ilgesnė negu 4 valandos, privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių papildoma pertrauka pailsėti, ir ji įskaitoma į darbo laiką arba praktinio mokymo laiką; vaikų kasdienio nepertraukiamojo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų; paauglių kasdienio nepertraukiamojo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 12 valandų.
I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad pagal Darbo kodekso 118 str. 5 d. nepilnamečiams negalima skirti ir pasyvaus budėjimo darbe ar namuose. Be to, pagal Darbo kodekso 126 str. 3 d. asmenims iki 18 metų per darbo metus kaupiamos ilgesnės trukmės atostogos, o kasmetinių atostogų suteikimo ypatumai nustatyti DSSĮ 36 str. 11 d.
Nuo liepos 1 d. darbdaviai (juridiniai asmenys), nelegaliai įdarbinę darbuotoją, turės susimokėti nuo 2 772 Eur (3 minimalių atlyginimų (MMA) iki 11 088 Eur (12 minimalių atlyginimų (MMA) už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui (juridiniam asmeniui), jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą skiriama nuo 5 544 Eur (6 minimalių atlyginimų (MMA) iki 22 176 Eur (24 minimalių atlyginimų (MMA) už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Baudos dydis priklausys nuo to, ar darbdavys sutiks legaliai įdarbinti ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui 3 minimalius atlyginimus (2 772 Eur).
Jeigu ši pareiga bus įvykdyta, jam bus skiriama 2 772 Eur (3 MMA) dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Juridiniam asmeniui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, bus skiriama 5 544 Eur (6 MMA) dydžio bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Valstybinės darbo inspekcijos informacija
© Lietuvos ir Vokietijos UAB TELEVIZIJOS KOMUNIKACIJOS. Visos teisės saugomos. Grafika HTML Codex