Kaip padėti pykstančiam vaikui?

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vaikams ne visada pakanka įgūdžių reikšti savo jausmus dėl amžiaus ir patirties stokos. Tad kartais stiprios jų emocijos perauga į pyktį, smurtinius santykius tarp vaikų. Tyrimai rodo, kad vaikų pykčio valdymas šiandien yra vienas iš aktualiausių klausimų tėvams ir šia tema tėvai bene dažniausiai ieškojo informacijos įvairiose internetinėse platformose.

Ką svarbu žinoti apie vaiko pykčio priežastis, kaip pyktį galima išlieti saugiu būdu ir kokią įtaką neverbalinė suaugusiųjų kalba daro vaiko emocijoms, vaiko teisių gynėjai pakvietė visuomenę išgirsti diskusijoje „Vaiko pyktis – kada priešas, o kada draugas?“.

„Kalbėti apie jausmus – labai svarbu, nors ir ne visuomet paprasta. O ypač kalbėti apie pykčio emociją. Pastebime, jog tam tikra pykčio išraiška atsispindi ir mūsų turimuose statistiniuose duomenyse, kurie rodo, kad kasmet smurto tarp vaikų skaičiai auga labai ženkliai, o kai kuriose situacijose vaikams prireikia netgi medikų pagalbos. Emocijų išjautimas, jų priėmimas ir valdymas yra sudėtinga užduotis kiekvienam vaikui, tad vis dažniau vaiko teisių gynėjams tenka inicijuoti psichologų ir psichiatrų pagalbą, kuri padėtų vaikams išbūti su savo jausmais“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

I. Skuodienė akcentuoja, kad be profesionalios specialistų pagalbos, ne ką mažiau svarbus vaidmuo atitenka ir tėvams, nes jų buvimas šalia vaiko sunkiausiomis akimirkomis, palaikymas ir pastangos išbūti su vaiku jo stiprias emocijas – didelė atsakomybė suaugusiesiems, o kartu didelė dovana vaikui.

Psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė: visi gamtos duoti jausmai mums yra reikalingi, pyktis – taip pat

Pasak „Vaikų linijos“ psichologės Jurgitos Smiltės Jasiulionės, visi gamtos duoti jausmai mums yra vienodai reikalingi ir nors pyktis iš jausmų labiausiai demonizuojamas – visi žmonės jį jaučia.

„Vaikai neretai yra mokomi nejausti šio jausmo –„pykti negražu“, „piktų vaikų niekas nemėgsta“, „koks čia ožys vietoj vaiko atsirado?“ ar pan. Tačiau, kaip ir visi kiti jausmai, pyktis yra labai reikalingas – jis siunčia signalą apie mūsų pažeistas ribas, nepatenkintus poreikius, o kartais pyktis užmaskuoja kitus jausmus – vaiko bejėgiškumą, pažeidžiamumą, nusivylimą, gėdą.

Augindami vaikus visi tėvai susiduria su stipriomis vaiko pykčio reakcijomis – natūralu, kad jos gali išgąsdinti, sukelti norą kuo greičiau jas nuslopinti. Tačiau mūsų, suaugusiųjų, pareiga yra padėti vaikams pažinti kylančias emocijas bei mokyti, kaip išreikšti stiprius jausmus sau ir kitiems saugiais būdais“, – sako ekspertė.

Psichologė akcentuoja, kad savo emocinio pasaulio pažinimas yra svarbi psichologinės sveikatos sąlyga, todėl svarbu mokėti priimti ir saugiai išreikšti visas mums kylančias emocijas – įskaitant ir pyktį. Gal ne visada pavyks pyktį nukreipti pozityvia linkme, bet visada reikia rasti būdų padėti vaikui pažinti jausmą, susidraugauti su jausmu.

„Bet kuri žmogaus emocija turi tam tikrą energetinį užtaisą, o pykčio atveju tas užtaisas itin stiprus. Tad vaiko kūne pykstant susikaupusią energiją svarbu išlieti saugiu būdu ir tam, kad apsaugotume patį vaiką nuo žalojančio pykčio poveikio ir į aplinką nukreipto smurto“, – atkreipia dėmesį psichologė.

Ekspertė sako, kad vaikai mokosi iš visko, ką jie mato: jų pamokos yra ir namo grįžusių tėvų nuotaika ir kaip artimiausi vaikui žmonės geba komunikuoti savo emocijas, vaikai nuskaito ir neverbalines artimųjų žinutes.

Psichologė pataria tėvams atsisakyti lūkesčių būti visada tobulais tėvais ir neslėpti nuo vaiko pačių patiriamus jausmus: „Išnaudokime visas progas parodyti, kaip jaučiamės, tai bus geriausia pamoka vaikui apie jausmus, vaikui bus lengviau suprasti, kad emocijos yra mūsų dalis, o ne kažkas iš išorės ateinantis ir mus baksnojantis ragais.“

Dainoras Lukas: kai vaikas stipriai supyksta, apsikabinu ir laikau glėbyje, kol nusiramins

„Stengiuosi, kad vaikai savo emocijas rodytų ramiai, bet būna visko. Kai vaiką užvaldo pyktis, dažniausiai apsikabinu ir laikau glėbyje, kol nusiramins, kalbamės arba tiesiog tylime“, – geriausią būdą padėti savo pykstančiam vaikui atrado trijų vaikų tėtis ir komunikacijos specialistas kaunietis Dainoras Lukas.

D. Lukas sako, kad nors visus vaikus su žmona auklėja vienodai, jie labai skirtingi: vienas greitai užsiplieskia ir prireikia laiko susitarti, kitas – geriausiai emociškai pasiekiamas per buvimą kartu ir žaidimus. Na, o vienam iš vaikų savo argumentus, kad juos priimtų, tėtis kartais turi ir moksliškai pagrįsti.

Lankstumas padėjo tėčiui išlaikyti artimą ryšį su trimis savo vaikais, kuriems dabar 11, 14 ir 21-eri metai. Kurį laiką vyras su šeima gyveno Azijoje, kur žmona vietinius mokė kalbos, tad jis pasinaudojo tėvystės atostogomis ir rūpinosi jauniausia dukra nuo pusės metų bei dviem vyresniais vaikais. Sako, kad tuomet ryšys su vaikais itin sustiprėjo.

Vyras sako, kad konfliktai ir vaikų pyktis dažniausiai yra susiję su mokykla.

„Kartais tenka įvairių sprendimų ieškoti, tie sprendimai būna ir paprasti, ir labai sudėtingi. Tarkime, mūsų atveju, teko pakeisti vieno vaiko mokyklą ir iš neklaužados ankstesnėje, dabar jis vienas geriausių moksleivių klasėje“, – dalijasi D. Lukas.

Kad neverbalinės tėvų emocijos vaikų nuskaitomos geriau nei žodžiai ir vaikai perima tėvų nuotaikas ir rūpesčius bei į juos reaguoja, diskusijos dalyvis sako, kad tai akivaizdu ir tą pats patyrė kasdienėse situacijose šeimoje. D. Lukas primena Nelsono Mandelos žodžius: nepamirškite – vaikai jus stebi.

Patyrimų kūrėja Indrė Storpirštienė: tėvams ir vaikams susikalbėti gali padėti tyla ir įsiklausymas vienam į kitą

Aktorė ir patyrimų kūrėja bei dirbanti su vaikais ugdymo įstaigose Indrė Storpirštienė, kviečia tėvus atsisakyti stereotipų apie tai, kas auklėjant „tinka“ ir ko „negalima“, o į visus netikėtumus su vaikais žiūrėti lengviau ir kūrybiškai.

„Kiekvienas vaikas yra unikalus, atskiras pasaulis, skirtingai priima ir reiškia emocijas. Man pačiai įdomu eksperimentuoti, įsitikinti, kokie patyrimai mano vaikus geriau veikia. Galiu parduotuvėje atsigulti ant grindų šalia suirzusio savo vaiko ir padėti jam išveikti pyktį. Jeigu būni su vaiku čia ir dabar, tikrai pagauni situaciją ir gali ją išmintingai nukreipti naudingai vaikui“, – savo patirtį atskleidžia kūrybinga dviejų vaikų mama.

I. Storpirštienė pripažįsta, kad „yra reikalų“ užmegzti ir išlaikyti ryšį su vaiku ir atrasti, kas būtent šį vaiką veikia – tai nuolatinis darbas: „Pykčio ar susierzinimo nuotaika yra gana gaji, greitai persiduoda, reikia būti labai atspariu, kad jos neperimtum – vaikai šio atsparumo dar nėra išsiugdę, todėl turime jiems padėti.“

Patyrimų kūrėja siūlo savo receptą susitikus su vaiko pykčiu: tylą, įsiklausymą, empatišką pajautimą šalia esančiojo jausmų. O kaip tai veikia, diskusijos metu parodė suvaidindama kelias scenas.



BNS / Gretos Skaraitienės užfiksuotos renginio akimirkos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija